Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 10 10

Kauno rajono valdžia pasakė „ne“ V.Matijošaičio planui, bendruomenės surinko 26 tūkst. parašų

Kauno rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį vieningai nepritarė Kauno miesto savivaldybės tarybos siūlymui prijungti prie miesto 99 Kauno rajono kaimus iš 13 seniūnijų. Tam prieštarauja ir 25 bendruomenes vienijanti Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga, Kauno rajono ūkininkų sąjunga, kitos visuomeninės organizacijos. Bendruomenės surinko net 26 tūkst. prieštaraujančiųjų parašų.
Protestas prieš Kauno ir Kauno rajono sujungimą
Protestas prieš Kauno ir Kauno rajono sujungimą / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

Ketvirtadienį, prieš prasidedant Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, prie Kauno rajono savivaldybės susirinko keli šimtai protestuotojų, raginančių Kauno rajono tarybą atmesti Kauno miesto siūlymą. Žmonės rankose laikė plakatus su šūkiais „Mes Matijošaičio nerinkom!“, „Savivalda – ne verslas“, „Kauno rajono išdraskymui – ne!“.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Eglė Juozapavičienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Eglė Juozapavičienė

Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė sakė, kad per trumpą laiką pavyko surinkti 26 tūkst. parašų, kuriuos sąjungos atstovai, sudarę automobilių koloną ir iš Kauno pajudėję į Vilnių, ketina įteikti Vidaus reikalų ministerijai.

Dalį parašų (Karmėlavos bendruomenės) Ramučių bendruomenė nusprendė įteikti ketvirtadienio rytą į „Continental“ gamyklos atidarymą Kauno rajone atvykusiam Gitanui Nausėdui. Prieš gamyklos pastatą, kitoje kelio pusėje, Lietuvos prezidento laukė mokiniai, su kuriais šalies vadovas sustojo pasikalbėti. Norą susitikti su prezidentu pareiškė 79 gimnazistai iš Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos. Jie paruošė ir keletą klausimų prezidentui. Vaišintasi arbata iš žolelių, surinktų Ramučių apylinkėse.

„Visvaldo Matijošaičio užmojis sunaikinti gerai veikiančią savivaldybę prasilenkia su sveiku protu. Nepasitarus su bendruomene perbraižytas žemėlapis, kuriame daug gyventojų turinčios ir sutvarkytos gyvenvietės jungiamos prie Kauno, o Vainatrakio kapinės, Lapių sąvartynas, sodai paliekami kitai savivaldybei. Tai pasityčiojimas iš žmonių“, – piktinosi Kauno rajono bendruomenių lyderė.

Savivaldos ekspertas, habilituotas socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys pastebėjo, kad Kauno miesto sprendimas yra destruktyvus, tarnaujantis siaurai interesų grupei, keliantis visuomenėje sumaištį.

„Būtų nedovanotina klaida suteikti tolesnę eigą tokiam demokratinę savivaldą griaunančiam dokumentui. Vidaus reikalų ministerija jį turėtų grąžinti kaip visiškai neparengtą, nekompetentingą“, – tvirtino mokslininkas.

Sprendimą priėmė vienbalsiai

Sprendimas nepritarti Kauno miesto savivaldybės planams priimtas vienbalsiu 25-ių Kauno rajono tarybos narių sprendimu. Posėdyje nedalyvavo tik du nariai. Atvykti buvo kviečiamas ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, tačiau šiuo metu jis yra išvykęs.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad siūloma iniciatyva prieštarauja Vyriausybės „Baltojoje knygoje“ įtvirtintiems darnios regioninės savivaldos principams ir tikslams. Ji neparemta objektyvia statistika, nepagrįsta ekonominiais skaičiavimais.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Protestas prieš Kauno ir Kauno rajono sujungimą
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Protestas prieš Kauno ir Kauno rajono sujungimą

Meras tvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės sumanymas neturi jokių svarių argumentų: nei politinių, nei mokslinių, nei teisinių, nei ekonominių, nei moralinių.

Jis pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nepateikė jokių skaičiavimų, koks būtų poveikis ketinamai prijungti teritorijai, likusioms 12-kai seniūnijų ir paties Kauno rajono gyventojams.

„Išrankioti gardžiausi kąsneliai, paliekant riestainį su didele skyle viduryje. Koks genijus galėtų normaliai administruoti tokią savivaldybę? Kodėl stumiame tūkstančius žmonių į socialinę atskirtį“, – retoriškai klausė V.Makūnas.

Kauno rajono savivaldybės nuotr./Neeilinis Kauno rajono tarybos posėdis
Kauno rajono savivaldybės nuotr./Neeilinis Kauno rajono tarybos posėdis

Kiltų problemų įgyvendinant programas

Likusi Kauno rajono savivaldybės dalis dėl menkesnio surenkamų pajamų kiekio netektų galimybės formuoti subalansuotą biudžetą, ji patirtų dar didesnę socialinę atskirtį. Po tokios pertvarkos kiltų sunkumų įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos lėšomis finansuojamus projektus ir sumažėtų galimybė dalyvauti 2021–2027 m. laikotarpio kaimo plėtros programos priemonėse.

Planuojamoje prijungti prie miesto Kauno rajono teritorijoje yra beveik 1000 ūkininkų ūkių (arba 40 proc. nuo bendro pasėlius deklaruojančiųjų skaičiaus).

Sutriktų Kauno rajono savivaldybės švietimo, sveikatos, socialines, kultūros, sporto ir kitas paslaugas teikiančių įstaigų veikla. Tektų iš naujo pertvarkyti ugdymo įstaigų tinklą, sumažėtų galimybė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su įvairių projektų finansavimu ir jų tęstinumu.

„Esu įsitikinęs, ir tai įtvirtinta teisės aktuose – pirmiausia reikia ieškoti būdų problemoms spręsti ir tik išsėmus šias galimybes, svarstyti apie galima administracinę pertvarką“, – pabrėžė V.Makūnas.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Valerijus Makūnas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Valerijus Makūnas

VDU atliko tyrimą

Kaip skelbiama Kauno rajono savivaldybės pranešime spaudai, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai yra atlikę „Kauno rajono gyventojų pasitenkinimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje teikiamomis viešosiomis paslaugomis tyrimą“. Jo rezultatai rodo, kad dauguma apklaustų rajono savivaldybės gyventojų patenkinti paslaugomis.

Lietuvos regioninės politikos „Baltojoje knygoje“ išdėstyta nuostata, kad viešųjų paslaugų kokybės ir efektyvumo galima pasiekti ne keičiant savivaldybių teritorijų ribas, bet susitariant savivaldybėms kaip lygiaverčiams partneriams.

Kauno rajono savivaldybės nuotr./Karmėlavos gyventojų surinkti parašai
Kauno rajono savivaldybės nuotr./Karmėlavos gyventojų surinkti parašai

Sprendimai dėl administracinių ribų keitimo galėtų būti priimami tik atlikus išsamią savivaldybių ekonominių bei socialinių rodiklių analizę. Ir tik tada, jei paaiškėtų, kad savivaldybių bendradarbiavimo mechanizmai nėra gana veiksmingi.

„Tikiu, kad Vyriausybė padės tašką šioje istorijoje, o mes su Kauno miesto vadovais vėl sėsime prie derybų stalo: kalbėsime apie tai, kaip įdiegti elektroninį bilietą, kurti bendrą infrastruktūrą, kaip pasirūpinti mūsų vaikais, teikti kitas viešąsias paslaugas“, – vylėsi V.Makūnas

Į planuojama darbo grupę bus kviečiami ne tik abiejų savivaldybių atstovai, bet ir kitų Kauno regiono savivaldybių merai, mokslininkai, ekspertai.

„Gyvename ne viduramžiais, o Europos Sąjungoje, kur nepriimtina skirstyti žmones, riboti jų pasirinkimo laisvę ar kažkaip papildomai apmokestinti. Kauno miesto ir Kauno rajono žmonės nuo seno gyveno kaip viena šeima, todėl nereikia jų dirbtinai priešinti. Juk nėra svarbu, kokioje savivaldybėje gyvename, svarbiau, kokia to gyvenimo kokybė“, – kalbėjo V.Makūnas.

Nuomonę išsakė ir dalis Seimo narių

Ketvirtadienį paskelbta, kad ir grupė Seimo narių kreipėsi į šalies vadovus ragindami Kauno miesto savivaldybės sumanymą prisijungti dalį Kauno rajono teritorijų atmesti kaip „neparuoštą bei rizikingą“ ir „nepradėti jokios šalies vidaus teritorijų chaotiško keitimo procedūros“.

Kreipimesi, kurį pasirašė 46 Seimo nariai, teigiama, kad Kauno miesto savivaldybės sprendimas svarstyti dalies Kauno rajono teritorijų prijungimą – neišdiskutuotas, ignoruota bendruomenių nuomonė, galėjo būti pažeistos procedūros.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos