Dvidešimt penkios Kauno rajono seniūnijos vėl kvietė į rudens gėrybėmis gausiai apkaišytus ir išradingų, darbščių rankų išpuoštus savo kiemelius: čia dygo moliniai grybai, ant stalų gulė savaitėmis pinti rugių varpų vainikai, iš už šakalinių tvorų kyšojo „žmonėmis“ virtę besišypsantys moliūgų ir kopūstų „veidai“.
Batniavos bajorkiemis gundė kvapnia gira, Neveronkiemyje svečius sutiko ant vienos kojos stypsantis juodasis gandras, Vilkija virto Prieplaukos smukle, o Karmėlava – dvaru. Kulautuva, prisimindama savo kurortines tradicijas, tapo Kulautuvos sanatorija, kur kiekvieną apsilankiusįjį į savo rūpestingą glėbį čiupo šio kiemelio „gydytojai“ – masažo, relaksacijos, knygų psichoterapijos metodais darę stebuklus – atauginę kuplius plaukus netgi tiems, kurie jų seniai nebeturi.
Gyrėsi tuo, ką turi geriausio
Kaip visada, kiekvienas kiemelis stengėsi pasigirti tuo, kuo garsėja ir seniūnija: todėl Samylai puikavosi Dubravos medelyno dailiais sodinukais, Taurakiemio pasagos formos ženklas ir gėlėmis išpuošti arkliukai liudijo, kad seniūnijoje gyvena žirgais užsiimantys žmonės, o Lapių kiemelį žymėjo ant tvoros padžiautas lapės kailis.
Stambiais ūkininkais garsėjantis Babtų kraštas atritino visą vežimą rudens gėrybių, tačiau labiausiai ši seniūnija šiemet didžiuojasi savo pučiamųjų orkestru Algupys, kurie tapo pučiamųjų orkestrų čempionais. Todėl ir Rudens sambariuose Babtų kiemelis buvo apkaišytas varinais pučiamaisiais instrumentais, o užėjusius svečius pasitikdavo tranki babtiškių muzika ir linksmos šokėjos.
Šventėje vietos atsirado ir gyvūnų globos organizacijoms: savo globotinius, ieškančius naujų šeimininkų, demonstravo ir gyvūnams aukoti kvietė gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ darbuotojai. Kai kuriems beglobiams pasisekė ir iš šventės jie iškeliavo į naujus namus.
Sveikino darbščių žmonių kraštą
Pabūti su žemdirbiais, padėkoti už visų metų darbus ir pasidžiaugti gausia derliaus kraite atvyko nemažai garbingų svečių – tiek iš rajono savivaldybės, tiek iš Seimo, Žemės ūkio ministerijos ir iš svečių šalių.
Kauno rajono meras, sveikindamas visus, susirinkusius į šventę, priminė, kad rajonas nuo seno garsėja derlingomis žemėmis ir darbščiais žmonėmis. „Meilė žemei ir pagarba žemdirbiškoms tradicijoms Kauno rajone dera su moderniomis technologijomis ir mokslinėmis inovacijomis.
Todėl tai, kad mūsų rajone klesti stambūs ūkiai, nėra joks atsitiktinumas. Juk vidutinis ūkio dydis nuo pernykščių 18,44 hektarų šiemet ūgtelėjo iki 19,29 hektarų ir toli paliko 16,3 hektarų šalies vidurkį. Turime gausų būrį – beveik pusketvirto tūkstančio – registruotų ūkių, tarp kurių ne vienas dirba akimis sunkiai aprėpiamus plotus, siekiančius ir 300, ir 2 000 hektarų,“ – sakė rajono vadovas.
Kauno rajono žemdirbius su smagiausia metų švente sveikino ir Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas, Seimo narys Mindaugas Bastys. Padėkoti žemdirbiams atvyko Kauno rajono mero pavaduotojai Petras Mikelionis ir Antanas Makarevičius, administracijos direktorius Ričardas Pudževelis kartu su pavaduotojais Raminta Popoviene ir Kęstučiu Povilaičiu, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmontas ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas, gausus būrys rajono tarybos narių.
Pagerbti ir apdovanoti geriausi
Šventės pradžioje pagerbti ir apdovanoti geriausi rajono žemdirbiai, padėkota visiems prie šventės prisidėjusiems rėmėjams ir ją rengusiems žmonėms.
Nors nuo kiemelių išradingumo raibo akys, tačiau kiekvieną jų aplankiusi komisija galų gale vis dėlto išrinko tris nugalėtojus, kurie buvo apdovanoti renginio pabaigoje: svetingiausiu buvo pripažintas jungtinis Rokų ir Linksmakalnio seniūnijų kiemelis Rokalinksmis, išradingiausiojo ir linksmiausiojo vardą pelnė Karmėlavos kiemelis, o originaliausiu su savitu įvaizdžiu tapo Garliavos krašto kiemelis, už savo vartų suvienijęs Garliavos miesto ir Garliavos apylinkių seniūnijas.
Svečiai ragavo tradicinio maisto
Dar rugsėjo 5 dieną bendradarbiavimo sutartį su Kauno rajonu pasirašę Italijos Marineo miesto atstovai su meru Francesco Ribaudo priešakyje mielai ragavo lietuviškų tradicinių patiekalų, laužė naminio ožkos sūrio, skanavo ant laužo keptų bulvinių blynų ir šviežiai raugtos giros – tiesa, pastarosios skonis jų nesužavėjo, tačiau gurmaniško azarto nenumušė.
Vokietijos Bioblingeno apskrities delegacija, vadovaujama landrato Rolando Bernhardo, šiltai pasveikino Kauno rajono žemdirbius, priminė, kad tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje žemdirbystė išlieka ir visada išliks kertine tiek ekonomikos, tiek kultūrinio paveldo dalimi.
Su Kauno rajono vietos veiklos grupe organizuojamu tarptautiniu bendradarbiavimo projektu „Mus jungia „Leader“ Laczy nas“ apsilankę partneriai iš Lenkijos vietos veiklos grupės „Leader Pojezierza“ turėjo net savo kiemelį (prisišliejusį prie Lapių seniūnijos kiemelio), kuriame visiems šventę aplankiusiems praeiviams dalijo informaciją apie projektą.
Gausus muzikantų būrys
Gerą nuotaiką, linksmą muziką ir šaunias dainas dovanojo jungtinė 11 rajono kolektyvų kapela, šokius šoko jungtinis Garliavos, Ilgakiemio ir Alšėnų bei Neveronių šokių kolektyvas.
Net dešimt muzikuojančių kolektyvų iš įvairių rajono seniūnijų pasirodė atskiruose koncertuose – džiugu, kad šiemet dalyvavo nemaža dalis naujų, pernai nematytų kolektyvų, kai kurie jų atvyko net iš atokiausių kampelių – Daugėliškių, Padauguvos.
Gausioje 35 žmonių lenkų delegacijoje buvo ir dvylika folklorinės-instrumentinės grupės narių, kurie padovanojo Rudens sambarių lankytojams savo koncertą.
Didžiulio publikos susižavėjimo ir palaikymo sulaukė ant scenos pasirodę charizmatiškieji Kauno rajono „Božolė“ choro ir kolektyvo „Rondo“ atlikėjai, palinguoti ir pašokti savo dainomis viliojo ansamblis „Jonis“.
