Ketvirtasis straipsnis iš „Kauno rinktinių“ straipsnių ciklo – apie įvykius ir projektus, labiausiai garsinančius Kauną Lietuvoje bei už jos ribų. Be kokio renginio ar festivalio kauniečiai nebeįsivaizduoja savo kultūrinio gyvenimo?
„Hanzos lygos“ dvasia
Plėtoti ne tik prekybos ryšius, bet ir akcentuoti miestų savivaldos darbą, skleisti humanizmo ir bendruomeniškumo idėjas, teikti savitarpio pagalbą – toks buvo kadaise Šiaurės Vokietijoje įkurtos senosios „Hanzos lygos“ tikslas. Kaunas yra vienintelis Lietuvoje Hanzos miestas, jo senamiestyje iki šių dienų yra išlikę pirklių sandėlių, įvairių statinių. Apie Kauno ryšius su senąja Hanzos miestų lyga kalbama ir rašytiniuose šaltiniuose.
 |
| Aliaus Koroliovo nuotr./Hanza dienos Kaune, riterių kovos |
1980-aisiais, buvo įkurta „Naujoji Hanzos sąjunga“. Praėjusiais metais Kaune vykusiose tarptautinėse Hanzos dienose dalyvavo apie 750 tūkstančių žmonių. Į Kauną buvo atvykusios net 86 delegacijos iš keturiasdešimties Europos šalių. O pati šventė pripažinta geriausiu 2011 metų kultūros turizmo projektu.
Anot Viešosios įstaigos „Hanza Kaunas 2011“ direktoriaus Dariaus Rumšo, „Hanzos dienų“ populiarumą galima paaiškinti labai paprastai – jos skirtos ne žiūrėti, o dalyvauti. „Nesvarbu, koks būtų renginys: istorinis, meno, sporto ar dar koks nors kitoks, svarbiausia, kad jis būtų skirtas visai šeimai, įtraukiantis, apjungiantis. Betarpišką, šiltą atmosferą žmonės vertina labiausiai“, – teigia D.Rumšas.
Vasaromis – į Pažaislio festivalį
Be šio festivalio kauniečiai ir daugelis šio miesto svečių nebeįsivaizduoja savo vasarų. Šiemet jau septynioliktąjį kartą vykstantis Pažaislio festivalis laikomas vienu seniausių ir didžiausių Lietuvoje. Kasmet kupinas naujovių, netikėtumų ir tuo pačiu ištikimas susiformavusioms tradicijoms bei istorijai festivalis surengia dešimtis įvairiausio muzikinio stiliaus koncertų.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pažaislio vienuolynas |
Kaip teigia Kauno valstybinės filharmonijos vadovas, Pažaislio muzikos festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta, norint kad žmonėms renginys būtų mielas, laukiamas, reikia daug ir nuoširdžiai dirbti. „Mūsų atveju reikėjo dar ir paaukoti visas vasaras. Per septyniolika darbo metų sukaupėme didžiulę patirtį, užmezgėme kontaktų su užsieniu. Festivalis klausytoją traukia savo įvairove, erdvėmis, tuo, kad žmogus nėra įpareigotas pernelyg griežtos aplinkos. Galbūt todėl mūsų publika yra nuo kūdikių iki garbaus amžiaus senolių – kiekvienas randa sau artimą koncertą. Tai, kad kauniečiai Pažaislio festivalį laiko projektu, labiausiai garsinančiu Kauną, mus įkvepia dar energingiau ir nuoširdžiau jį organizuoti“, – tvirtina J. Krėpšta.
„Džiazuomenė“
Nuo pat pirmųjų savo koncertų, kurie vyko 1991-aisiais, festivalis „Kaunas Jazz“ buvo atviras visiems šios muzikos stiliams ir pakraipoms. Galbūt dėl to Kaune ir visoje Lietuvoje džiazu susidomėjo tiek daug įvairaus amžiaus, užsiėmimų ir pomėgių žmonių, o festivalio publika ilgainiui pradėta simboliškai vadinti džiazuomene. Ištikimiausi „Kaunas Jazz“ gerbėjai tvirtina, jog festivalis nėra tik muzika. Tai – bendravimas, susitikimai, buvimas kartu.
 |
| Aliaus Koroliovo nuotr./Lizza Wright |
„Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas įsitikinęs, kad festivalio populiarumą galima paaiškinti labai paprastai. „Kasmet esame nauji, kitokie, tačiau išlaikome ir tradicijas. Nuo pat pradžių labai gerbiame savo klausytoją, stengiamės, kad santykis su publika būtų kuo betarpiškesnis, artimesnis. Nepataikaujame žmonių muzikiniam skoniui, bet siekiame, kad patenkintas liktų tiek mažas, tiek didelis. Džiazas – demokratiška muzika, festivalis savo dvasia – taip pat demokratiškas. Jis apjungia ir labai paprastą, ir itin sudėtingą muziką. Manau, būtent visi šie dalykai žiūrovą ir „uždega“, – tvirtina J.Jučas. Pasak jo, tai kad kauniečiai festivalį įvertino kaip projektą, labiausiai garsinantį Kauną, „Kaunas Jazz“ rengėjus įpareigoja dar labiau stengtis festivalio labui.
Slaptažodis – tekstilė
Įsimintini meno kūriniai ir jų kolekcijos, ryškūs kūrėjai, įvairiausio pobūdžio bendradarbiavimas, atviros kūrybinės dirbtuvės, diskusijos, pripažinimas, debiutai, išmaniųjų technologijų pritaikymas kuriant, naujas požiūris į medžiagas, seno ir naujo dermė – visa tai ir dar daugiau galima atrasti Kauno bienalėje. Tarptautinės tekstilės meno bienalės parodos Kaune vyksta kas dvejus metus nuo 1997-ųjų metų.
Pasak Kauno bienalės vadovės Virginijos Vitkienės, žmones labiausiai traukia tokie renginiai, kuriuose jie jaučiasi savi, gali patys aktyviai dalyvauti.
„Dėl to mes vykdome nemažai edukacinių programų, stengiamės renginius organizuoti įvairiose erdvėse, ne tik muziejuose, galerijose, bet pavyzdžiui, gatvėje arba kaip praėjusiais metais – troleibuse. Bienalės lankytojas – daugiausia jaunimas, tačiau paskutiniuoju metu pastarosios renginiais domisi vis gausesnis būrys senjorų. Džiugu kad žmonės vertina šį projektą, jo laukia. Tai kad bienalė nominuota į labiausiai Kauną garsinančių projektų kategoriją – mums, jos organizatoriams, didžiulė garbė“, – tvirtino V.Vitkienė.
Apie „Kauno rinktinius“
• „Kauno rinktinius“ sudaro šios kategorijos: Kauno siela (pretenduoja: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybė, garsinanti Kauną (pretenduoja: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis) (pretenduoja: Arvydas Sabonis, Valdas Adamkus, Jurgis Mačiūnas); Įvykis, projektas, garsinantis Kauną (pretenduoja Kaunas Jazz, Hanza dienos, Pažaislio festivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ); Kauno iniciatyvos (pretenduoja: Rotušės aikštės draugijos iniciatyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas).
• Kuris iš nominantų yra vertas didžiausios pagarbos ir pasididžiavimo, nuspręsti gali patys kauniečiai – specialioje naujienų portalo www.15min.lt rubrikoje kiekvienas gali balsuoti už jam labiausiai patikusį kandidatą.
• Pretendentų į „Kauno rinktinius“ sąrašas sudarytas iš kauniečių pasiūlytų kandidatų. Po tris pasiūlytus pretendentus į kiekvieną kategoriją atrinko komisija, kuri buvo suburta iš Kaunui neabejingų visuomenės atstovų.
• „Kauno rinktinių“ nugalėtojų, kuriuos rinks ir kauniečiai, sąrašas bus paskelbtas birželio viduryje.
Rinkimus inicijavo alaus darykla „Volgas Engelman“. Projekto partneriai: Kauno apskrities viešoji biblioteka bei savaitraštis ir naujienų portalas „15min.
