Trečiasis straipsnis iš „Kauno rinktinių“ straipsnių ciklo – apie žinomiausius pasaulio kauniečius. Apie šiuos žmones svečiose šalyse kalbama su ypatinga pagarba.
Tiesiog Sabas
Geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas, vienas geriausių pasaulio krepšininkų, olimpinis ir pasaulio čempionas, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio ordinų kavalierius, Kauno garbės pilietis, jaunuolių, neabejingų krepšiniui, dievas, žmogus – legenda, arba tiesiog Sabas – taip būtų galima keliais sakiniais pristatyti Arvydą Sabonį. Jo titulus bei pasiekimus dar būtų galima vardyti ir vardyti, mat šį įspūdingo ūgio krepšininką žino visas sporto ir ne tik pasaulis.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Arvydas Sabonis |
Krepšinio treniruotes Kauno krepšinio mokykloje A.Sabonis pradėjo lankyti būdamas devynerių. Iš kitų savo bendraamžių jis išsiskyrė karingumu, azartiškumu, bet kuriame žaidime kaudavosi iki galo – taip žurnalistams yra pasakojęs pirmasis A.Sabonio treneris Jurijus Fiodorovas. Būtent šios savybės, taip pat reiklumas – vidurio puolėjas niekada nemokėjo dirbti atmestinai padėjo A.Saboniui pelnyti šlovę aikštelėje. Prieš kelerius metus jis buvo įrašytas į labiausiai Europos krepšiniui nusipelniusių asmenų 50-tuką. 2010 m. krepšininkas pateko į FIBA Šlovės muziejų, o praėjusiais metais – Naismitho krepšinio šlovės muziejų JAV. Pasak prezidento Valdo Adamkaus, patekti į Šlovės muziejų – tai turbūt svarbiau negu būti išrinktam Amerikos prezidentu. Pats sportininkas tokį įvertinimą vadina ne tiek savo, kiek visos šalies, visų lietuvių, mylinčių krepšinį, įvertinimu.
Draugai ir kolegos A.Sabonį apibūdina kaip itin paprastą, nuoširdų, atvirą, patikimą, dosnų ir garbingą žmogų, kuris to paties tikisi ir iš kitų. Dėl jam artimų ir brangių žmonių A.Sabonis yra pasirengęs padaryti viską. Dauguma jaunuolių už galimybę pabendrauti su savo dievaičiu greičiausiai yra pasiryžę pasielgti lygiai taip pat.
Užsieniečiai, paklausti, ką žino apie Lietuvą, neretai ištaria vos vieną vienintelį žodį – Sabonis. Tuo viskas ir pasakyta.
Naujųjų laikų Don Kichotas
Šis šviesaus atminimo žmogus laikomas vienu žymiausių XX amžiaus pasaulio menininkų. Gimęs ir vaikystę praleidęs Kaune, vėliau su tėvais emigravęs į Vakarus (iš pradžių į Vokietiją, vėliau į Ameriką), Jurgis Mačiūnas kadaise inspiravo radikalų ir supermodernų judėjimą „Fluxus“. Pastarasis buvo nukreiptas prieš profesionalųjį meną ir panaikinantis ribą tarp meno ir gyvenimo. J.Mačiūno įsitikinimu, kiekvienas gali būti kūrėjas, reikia tik norėti. Anot kritikų, tai, ką J.Mačiūnas kūrė septintajame dešimtmetyje, dar niekam nebuvo suvokiama, šio žmogaus asmenybė, jo veikla bei pasaulėžiūra gerokai perkopė tų laikų visuomenę, įprastus pastarosios standartus.
J.Mačiūno parengtas pirmasis „Fluxus“ leidinys buvo grynai jo fantazijos išmonė. Paprasčiau tariant, neregėtas, negirdėtas prasimanymas. Įvairaus pobūdžio straipsniai apie elektroninę muziką, eksperimentinį kiną, garsų poeziją, nihilizmą, anarchizmą ir kitus panašius dalykus buvo surašyti įvairaus dydžio lapuose, kitokiuose objektuose, o visas šis „turinys“ sudėtas į medines dėžes. Štai taip atrodantis „Fluxus“ leidinys pasiekdavo savo skaitytoją.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Jurgis Mačiūnas |
„Fluxus“ renginiai aplinkinius stebino tikrąja to žodžio prasme. Pavyzdžiui, viename savo koncertų J.Mačiūnas žmonėms pasiūlė per garsiakalbį klausytis gatvės garsų. Kitąkart iš scenoje stovinčio pianino į salę buvo nuleistas popieriaus rulonas, kurį publikai sudraskius koncertas baigėsi. „Fluxus“ judėjimo pasekėjai pirmieji „įvyniojo“ statinį, išgalvodavo savo patiekalus (viename vakarėlyje buvo gaminami tik baltos ir juodos spalvos patiekalai), įgyvendino daugybę kitų pačių netikėčiausių idėjų.
Pažinojusieji J.Mačiūną tvirtino, kad jis buvo nenuilstantis kovotojas už savo idealus, kitaip tariant, naujųjų laikų Don Kichotas. Nenuostabu, kad Amerikos lietuvių bendruomenė nelabai vertino (neretai kai kas ir dabar taip pat tebevertina) jo kūrybą. Iš J.Mačiūno būdavo šaipomasi kaip iš niekais ir beprasmiais žaidimais užsiimančio juokdario. Kitaip į jį žiūrėjo ir žiūri platusis pasaulis.
Prezidento priesaika
Jo Ekselencija V.Adamkus Lietuvos politiniam gyvenimui suteikė vakarietiškos kultūros, dinamiškumo, savotiškos elegancijos, kuri nebūdinga sovietinėje sistemoje augusiam ir brendusiam žmogui. Stiprus, charizmatiškas, niekada neprarandantis humoro jausmo, nebe jaunas, bet labai jaunatviškas, veržlus, žvelgiantis tik pirmyn ir siekiantis, kad tauta gyventų ne vien garbingos istorijos prisiminimais, o drąsiai kurtų savo ateitį – taip dažniausiai apibūdinamas kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas. Tokiam apibūdinimui neprieštarauja net V.Adamkaus politiniai oponentai.
Gimusio ir augusio Kaune, kadaise iš Kauno su tėvais į Vokietiją, o po to į Ameriką emigravusio V.Adamkaus dėka lietuviai po truputį pradėjo atsikratyti savo, kaip mažos ir nereikšmingos tautos, gyvenančios galingų kaimynų apsuptyje, komplekso. Prezidento patirtis ir ryšiai užtikrino Lietuvai galingiausios pasaulio valstybės paramą. Pastaroji, o taip pat ir geri santykiai su kaimyninėmis šalimis padidino Lietuvos įtaką ir autoritetą Vidurio Europoje bei Baltijos jūros regione. Nors didžiąją savo gyvenimo dalį V.Adamkus pragyveno Čikagoje, savo šaknimis tvirtina esąs tikras kaunietis. Gimtąjį Kauną jis vadina švytinčiu, gražiausiu iš visų per gyvenimą matytų miestų.
 |
| A.Četkausko nuotr./Valdas Adamkus |
Kaip yra sakęs V.Adamkus, prezidento pareigos – tai įpareigojimas visam gyvenimui. Kiekvienas prezidentas, nesvarbu, kokios valstybės jis būtų, padėjęs ranką ant Konstitucijos ir prisiekęs eiti jam patikėtas pareigas, tą pačią minutę atsisako savo asmeninio gyvenimo ir šis atsisakymas galioja iki gyvenimo pabaigos. Prezidento priesaika reiškia visišką žmonių pasitikėjimą, tačiau kartu pasmerkia savotiškai vienatvei.
Kai V.Adamkaus buvo paklausta, koks turi būti žmogus, kad jo vardas būtų įrašytas į šalies istorijos puslapius, šis atsakė labai paprastai – kai asmuo atsiduria laiku ir vietoje, kai sąžiningai atlieka savo pareigas, kai tarnauja aplinkiniams ir savo tautai, istorija jį pastebi. Ir nereikia jokių dirbtinių pastangų. Istorija pati pasirenka.
Apie „Kauno rinktinius“
• „Kauno rinktinius“ sudaro šios kategorijos: Kauno siela (pretenduoja: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybė, garsinanti Kauną (pretenduoja: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis) (pretenduoja: Arvydas Sabonis, Valdas Adamkus, Jurgis Mačiūnas); Įvykis, projektas, garsinantis Kauną (pretenduoja „Kaunas Jazz“, „Hanza dienos“, Pažaislio festivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ); Kauno iniciatyvos (pretenduoja: Rotušės aikštės draugijos iniciatyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas).
• Kuris iš nominantų yra vertas didžiausios pagarbos ir pasididžiavimo, nuspręsti gali patys kauniečiai – specialioje naujienų portalo www.15min.lt rubrikoje kiekvienas gali balsuoti už jam labiausiai patikusį kandidatą.
• Pretendentų į „Kauno rinktinius“ sąrašas sudarytas iš kauniečių pasiūlytų kandidatų. Po tris pasiūlytus pretendentus į kiekvieną kategoriją atrinko komisija, kuri buvo suburta iš Kaunui neabejingų visuomenės atstovų.
• „Kauno rinktinių“ nugalėtojų, kuriuos rinks ir kauniečiai, sąrašas bus paskelbtas birželio viduryje.
Rinkimus inicijavo alaus darykla „Volfas Engelman“. Projekto partneriai: Kauno apskrities viešoji biblioteka, savaitraštis „15min“ ir naujienų portalas www.15min.lt.
