Kaip pirmadienį pranešė savivaldybė, vieta paminklui parinkta dvi savaites vykdžius apklausą internetu.
Apklausos puslapyje nurodomais duomenimis, už Rotušės aikštę balsavo 45,5 procentai apklausoje dalyvavusių kauniečių. 34,7 proc. pasisakė už paminklo statymą Laisvės alėjoje ties Centriniu paštu, dar 19,7 proc. norėjo jį matyti Nepriklausomybės aikštėje.
Savivaldybės duomenimis, apklausoje iš viso dalyvavo 2 tūkst. žmonių, jie galėjo siūlyti ir kitas miesto vietas.
Šį paminklą artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui padovanoti nusprendė išeivijoje gyvenantys kauniečiai. Amerikos lietuvių iniciatyvą parėmė ir Vilniuje įsikūręs Vileišių fondas.
„Idėjos iniciatoriai – užsienyje gyvenantys Kauno patriotai, vieni iš ankstyvesnės pokario emigracijos, kiti ekonominiai migrantai iš naujos kartos. Jie visi nori padaryti dovaną gimtajam miestui jubiliejinių metu proga, ir jie laiko brolius Vileišius tautos didvyriais, o Joną Vileišį – Kauno patriarchu“, – sakė išeivių susivienijimo atstovas Arūnas Paliulis.
Skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta klasikinė bronzinė skulptūra, kurios aukštis sieks apie 2,4 metro, buvusį Kauno burmistrą vaizduoja realistiškai, tiksliai atkurtais veido bruožais, to laikmečio drabužiais ir net autentišku odiniu portfeliu.
Artimiausiu metu su skulptūros pastatymo idėja ir J.Vileišio įamžinimo vieta ruošiamasi supažindinti Lietuvos dailininkų sąjungą, paveldosaugninkus, Kauno tarybos Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupę.
„100-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms ne tik mūsų giminė, bet ir Joną Vileišį pažinoję Kauno patriotai, gyvenantys JAV, iškėlė idėją pagerbti jo atminimą nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“, – savo laiške teigia 97 metų burmistro J.Vileišio jauniausioji dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė.
Advokatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras J.Vileišis tarpukariu ėjo vidaus reikalų, vėliau – finansų ministro pareigas, buvo Lietuvos valstybės atstovu JAV, pretendavo į prezidento postą.
1921–1933 metais būdamas Kauno miesto burmistru per trumpą laiką organizavo kanalizacijos, vandentiekio tinklų tiesimą, sutvarkė susisiekimo problemas, pastatė tiltų, įkūrė mokyklų, visuomeninių organizacijų.