Šios lėšos bus skirtos viešajai įstaigai „Soboro projektai“, kuri Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis atliks pastato fasado restauravimo darbus.
„Šiuo metu yra parengtas investicinis projektas, jo skaičiavimu išorinei daliai Soboro, fasadams sutvarkyti reikalingas 1 mln. 280 tūkst. (eurų). Čia kalba eina tik apie fasadus, atskira kalba su stogu“, – antradienio posėdyje kalbėjo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pastato tvarkymui savivaldybė skirs 254 tūkst. eurų, iš ES fondų tam bus skiriama per milijoną eurų.
Buvęs Kauno meras, opozicinės konservatorių frakcijos narys Andrius Kupčinskas svarstė, kad pasirinktas būdas tvarkyti tik fasadinę pastato dalį, nepasirūpinant pamatais, tebus laikinas sprendimas.
„Šaunu, kad fasadai yra tvarkomi, bet (...) Soborui yra pirmiausia sutvirtinti pačius pamatus ir tas fasadinis paties Soboro tvarkymas liks tik fasadinis – paskui reikės daryti antrą kartą, nes patys pamatai smenga ir jeigu nebus imtasi neatidėliotinų veiksmų, tas fasadinis vaizdas ilgai neišliks“, – svarstė A.Kupčinskas.
Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, paprastai vadinama Soboru, pradėta statyti 1891 metų birželį ir baigta 1895 metais. Nors iš pradžių Nepriklausomybės aikštėje buvo numatyta katalikų bažnyčia, tačiau pradėjus statyti Kauno karinę tvirtovę, nuspręsta statyti stačiatikių Soborą.
Nuo 1915 metų, vokiečių kariuomenei užėmus Kauną, bažnyčioje vyko pamaldos šiai kariuomenei. 1919 metų rugpjūtį bažnyčia pripažinta Lietuvos valstybės nuosavybe ir perduota Kauno karinei įgulai. Tada ji buvo pervadinta Šv. Arkangelo Mykolo vardu.
Sovietmečiu bažnyčia buvo uždaryta ir nusiaubta. 1965 metais joje įkurta Dailės muziejaus vitražo ir skulptūrų galerija, kryžiai ant kupolų pakeisti vėjarodėmis.
1991 metais šventovė grąžinta, jos kupoluose vėl iškelti kryžiai. 1993–1997 metais bažnyčia buvo renovuojama. 1996 metais paskirta kariuomenės Kauno įgulos reikmėms ir tapo Kauno Įgulos bažnyčia.
Bažnyčia įtraukta į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
