Kaip žurnalistams antradienį sakė Kauno savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė, savivaldybė kol kas nėra susipažinusi su tyrimo grupės išvadomis, tačiau jas pristatant girdėjo daug argumentų iš anksčiau pateikto STT antikorupcinio vertinimo.
Tuo tarpu šios išvados, savivaldybės atstovės teigimu, buvo „gana tendencingai suformuluotos“. Savivaldybė teikė savo pastabas dėl faktinių netikslumų, bet, D.Čeponienės teigimu, ne į visas atsižvelgta.
„Mes netgi nurodėme, kad galbūt Seimo Antikorupcijos komisija remsis tomis išvadomis, todėl prašėme jas patiksinti taip, kad taip nebūtų kaip kažkoks priešrinkiminis šou. Deja, nelabai atsižvelgė STT“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Jos teigimu, Antikorupcijos komisija rėmėsi STT išvadomis, tačiau ten, kur tarnyba įvardijo prielaidą, Seimo nariai konstatavo faktą.
Tyrimo išvadose konstatuojama, jog Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas, nes yra sudarytos sąlygos ir galimybės atsakingiems darbuotojams piktnaudžiauti procedūromis, priimti nepagrįstus sprendimus.
Paklausta, ar išties taip yra, kad dažnai viešųjų pirkimų konkursus Kaune laimi trys tos pačios bendrovės, procesas yra nepakankamai skaidrus, D.Čeponienė pabrėžė, kad tai yra visiškai neteisinga informacija. Iš tikrųjų, anot jos, infrastruktūros projektus laimi apie 60 skirtingų tiekėjų, rangovų.
„Jei pirkimo vertė yra 25 mln. eurų, kaip „Mokslo salos“, ar virš 30 mln. eurų, kaip Kauno stadiono vertė, natūralu, kad tokius konkursus gali laimėti tik toks rangovas, kuris turi atitinkamus pajėgumus. Jei tik „Autokausta“ ar „Kauno tiltai“ yra pajėgūs ir pateikia geriausią, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, ar mes galime nepriimti tokių pasiūlymų, atmesti juos? Mes turime juos skelbti laimėtojais. Ar kas nors atsižvelgia į tai, ar tie rangovai įvykdo sutartis? Išvadoje tai nenagrinėjama“, – paaiškino savivaldybės atstovė.
Tyrimo grupės teigimu, daugelis Kauno miesto savivaldybės vykdomų infrastruktūros darbų jų vykdymo metu „reikšmingai pabrangsta“, o jų įgyvendinimo eigoje sudaroma vidutiniškai nuo trijų iki penkių susitarimų dėl keičiamų darbų arba dėl jų apimties pakeitimo.
D.Čeponienės teigimu, galimybė keisti sutarčių sąlygas yra numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme.
„Jeigu mes pasinaudojame šia galimybe, mes nepažeidžiame jokių teisės aktų, mes tiesiog vykdome sutartį“, – teigė ji.
To priežastys, pasak vedėjos – faktinė situacija, dažnai besiskirianti nuo tos, kuri buvo numatyta rengiant dokumentus.
„Rangos sutartys vykdomos pagal techninius projektus. Tai dokumentai, kurie ruošiami iš anksto. Dėl to juose pasitaiko klaidų. Pavyzdžiui, atsikasė pamatą ir pamatė, kad faktinė situacija kitokia. Reikia keisti projektą, o mūsų sutartyje to nebuvo, nežinojome, kad taip atsitiks. Jokios vertės ženkliai neiškyla“, – teigė D.Čeponienė.
Jos teigimu, dažniausiai tokie darbai telpa į sutarties vertę, bet net ir tais atvejais, kai netelpa, įstatymas leidžia vykdyti brangesnius darbus.
„Nėra taip, kad nupirkom už 30 mln. eurų, o tapo daug daugiau. Jei taip ir būtų, teoriškai tai įmanoma ir įstatymai tai leidžia. Jei yra pagrįsta“, – pabrėžė D.Čeponienė.
Pasak jos, šiuo metu sudaroma darbo grupė, kuri STT išvadas analizuos ir priims sprendimus.
„Jei tikrai yra ten kokių tikrų dalykų, kuriuos galime patobulinti, mes visuomet į tai atsižvelgiame. Tikrai kažką tikslinsime, ką galima patikslinti“, – pažadėjo D.Čeponienė.
Tyrimą Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo, kai šių metų kovą Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl įtariamo kyšininkavimo sulaikė tuometinį savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską.
Teisėsauga įtaria, kad jis paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.
Pasak teisėsaugos, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.
