Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas stebisi, kad reklamoje išsakytą kritiką S.Skverneliui dėl šiukšlių deginimo ir energetikos sistemos pokyčių savivaldybė traktuoja kaip manipuliavimą kauniečių jausmais.
Praėjusią savaitę Kaune pasirodžiusi reklama skelbė: „Valdžia nusprendė / Kaune degins vilniečių šiukšles! Kodėl Saulius Skvernelis nemyli kauniečių?“ Jos apačioje nurodyta, kad tai – politinė reklama, apmokėta iš TS–LKD sąskaitos.
Kreipimesi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Konkurencijos tarybą savivaldybės administracija pabrėžia, kad TS–LKD reklamos dizainas, t.y., geltona spalva su juodais brūkšniais yra toks pat, kaip Kauno savivaldybės informaciniai ženklai „Kaunas tvarkosi“. Atkreipiamas dėmesys, kad šie ženklai yra „plačiai žinomi tiek visame Kaune, tiek respublikos mastu“.
Niekas negali reguliuoti arba cenzūruoti politinės partijos reklamos turinio, net jeigu tai nepatinka konkurentams, – sako A.Vyšniauskas.
Administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko pasirašytame rašte tvirtinama, kad reklama pažeidžia Visuomenės informavimo ir Reklamos įstatymų nuostatas, nes pateikiami klaidingi teiginiai, o reklamos dizainas leidžia klaidingai manyti, jog reklamą viešina pati savivaldybė.
„Minėta konservatorių reklama pažeidžiami visuomenės moralės principai, kadangi ja yra manipuliuojama jausmais. Kauniečiai yra išskiriami diskriminaciniu pagrindu iš kitų miestų gyventojų ir parodomi kaip neva patekę tarp nemylimų Ministro pirmininko žmonių“, – teigia kreipimosi iniciatoriai, akcentuodami, kad toks „visuomenės supriešinimas ir kiršinimas“ prieštarauja Reklamos įstatymo nuostatoms.
Anot rašto, nė vienas Kauno miesto savivaldybės atstovas „nėra niekada pareiškęs nuomonės apie Sauliaus Skvernelio galimas antipatijas miesto gyventojams“. Tuo metu informaciniai ženklai „Kaunas tvarkosi“ naudojami nuo 2016-ųjų. Todėl dėl pasirinkto reklamos dizaino „vidutiniam vartotojui, o ypač Kauno miesto gyventojui gali susidaryti įspūdis, jog TS–LKD reklama yra viešinama Kauno miesto savivaldybės iniciatyva“.
„Tokia reklama yra akivaizdžiai manipuliuojama žmonių jausmais, sukeliamos nepagrįstos abejonės ir nepasitikėjimas valdžios institucijomis“, – rašo G.Petrauskas.
„(...) Prašome įvertinti TS–LKD veiksmus paskelbiant minėtą reklamą, pripažinti jos turinį klaidinančia reklama ir neleistina lyginamąją reklama, imtis atitinkamuose teisės aktuose numatytų priemonių pagal jūsų institucijoms suteiktus įgaliojimus“, – teigiama kreipimesi.
Konservatoriai: jausmais manipuliuoja ir savivaldybė
TS–LKD rinkimų štabo atstovas Andrius Vyšniauskas sako, kad plakatu buvo siekiama atkreipti dėmesį į „opią šiukšlių deginimo ir susijusių energetikos sistemos pokyčių problematiką, su tuo susijusią Ministro pirmininko poziciją ir valdžios institucijų priimamus arba planuojamus sprendimus“.
Jis sako, kad kaltinimai, jog reklama manipuliuoja kauniečių jausmais, gali būti taikomi ir pačiai savivaldybei, vykdančiai reklaminę akciją „Kaunas tvarkosi“.
„Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė plakatais apie atliktus darbus siekia, kad žmonės turėtų teigiamus jausmus apie savivaldybę, atliekamus darbus, jos vadovus. Todėl tai, kadangi siekiama skatinti pozityvius žmonių jausmus, irgi gali būti traktuotina kaip manipuliavimas jausmais“, – BNS nurodė A.Vyšniauskas.
Jo nuomone, reklamos vertinimas „jausminiu“ požiūriu yra „subjektyvus ir vedantis prie cenzūros“.
„Niekas negali reguliuoti arba cenzūruoti politinės partijos reklamos turinio, net jeigu tai nepatinka konkurentams. Jeigu tai būtų daroma, tada bet kuris meras galėtų cenzūruoti jam nepatinkančius konkurentų plakatus“, – sako jis.
Konservatorius taip pat sako, kad reklamoje yra pateiktas ne teiginys, o klausimas.
„Mes iš tikrųjų klausiame žmonių „Kodėl Saulius Skvernelis nemyli kauniečių?“. Perfrazuojant: kur yra tos nemeilės priežastis? Gal tai kokie nors susitarimai? O gal tai naudinga kokioms nors įmonėms? O gal tai susiję su Sauliaus Skvernelio asmeniniais interesais, pavyzdžiui, jo namu Vilniuje? Būtent apie tai pastaruoju metu vyksta viešieji debatai, todėl ir plakatas atspindi tų viešųjų debatų esmę, svarbiausią neatsakomą klausimą“, – dėsto A.Vyšniauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybės naudojamas reklamos dizainas nėra unikalus ir naudojamas visame pasaulyje, siekiant atkreipti dėmesį į tai, kas kelia pavojų saugumui.
„Turime patarimą Kauno miesto savivaldybei: jeigu žmonėms kyla klausimas dėl savivaldybės pozicijos ir savivaldybę pozicijos nebuvimas jaudina, tai gal atėjo laikas savivaldybei suformuluoti aiškią ir nedviprasmę poziciją šiukšlių deginimo klausimu,“ – svarstė konservatorius.
S.Skvernelis reklamą vadina melu
Reklamą antradienį įvertino ir pats premjeras Saulius Skvernelis, pavadinęs ją melu.
„Tai yra melas pakabintas už jų pinigus. Turtinga partija, kaip ir pirmininkas milijonierius ir partija didelę dotaciją gauna, tai gali kabinti. Nieko naujo, skleidžia melą“, – teigia S.Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad pramonines atliekas bus galima deginti tik Kauno kogeneracinėje elektrinėje, kurią stato „Lietuvos energija“ su privačiu suomių investuotoju, tuo metu Vilniuje, „Lietuvos energijos“ statomoje kogeneracinėje jėgainėje tokios galimybės nėra.
Premjeras Saulius Skvernelis dar gegužę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios žmones“. „Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas birželį po susitikimo su premjeru teigė, kad grupė rado galimybių nuo 160 tūkst. iki 80 tūkst. tonų sumažinti Vilniaus jėgainėje deginamų atliekų kiekį bei kartu – oro taršą. Tačiau, anot jo, jėgainės projektinis pajėgumas nebus keičiamas.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas tuomet paaiškino, jog dalis Vilniaus atliekų galėtų būti vežamos deginti į Kauno jėgainę, tačiau joje deginamų atliekų kiekis nesikeistų, nes ten numatytas įrengti vadinamasis bendro deginimo įrenginys skirtas ir pramoninėms atliekoms – to nėra Vilniaus projekte.
„Lietuvos energijai“ priklauso 51 proc. bendrovės „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų, likusi dalis – Suomijos kapitalo bendrovei „Fortum Heat Lietuva“.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.
