Į redakciją besikreipęs kaunietis Algirdas papasakojo, kad gyvena daugiabučiame name Kauno Gudų gatvėje. Šio namo stogo, kaminų ir lietaus nuvedimo sistemos būklė, remiantis eksperto išvada, pripažinta, anot jo, avarine ir keliančia pavojų gyventojų saugumui. Dėl to, Algirdo teigimu, blogėja kitų konstrukcijų būklė – dėl vandens prasisunkimo drėksta gyvenamųjų patalpų lubos, elektros instaliacija.
Skundo autorius net įtaria, kad būstą administruojantis UAB „Kauno butų ūkis“ nesiima veiksmų situacijai lokalizuoti galimai dėl to, kad vienas bendrasavininkų šiame name (paveldėtojas) yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Jonas Audėjaitis, kuris nepritaria remonto darbams, tiksliau, balsavimų dėl remonto darbų metu nepareiškė nei sutikimo, nei nesutikimo. Kadangi „Kauno butų ūkis“ – savivaldybės įmonė, Algirdas mano, kad nesiimdama veiksmų, bendrovė galimai vengia nesutarimų su savo steigėju.
„Į „Kauno butų ūkį“ raštu dėl prasto stogo kreipiausi dar 2020 metų sausį. Prieš tai 2019 metų rudenį jie sureagavo į avarinę situaciją, kuomet stogas prakiuro. Su administratoriaus stogdengiais bokšteliu pasikėlėme apžiūrėti stogo ir pakraupome nuo to, kokią būklę pamatėme“, – nesutarimų istoriją ėmė pasakoti Algirdas.
Kadangi būsto administratorius kurį laiką nesiėmė jokių darbų, jis teigia buvęs priverstas užsakyti pastato stogo konstrukcijų ekspertizę. Su ja praėjusių metų liepą supažindino būsto administratorių, po kurio laiko informavo ir Valstybinę teritorijų planavimo bei statybos inspekciją, kuri Algirdo skundą perdavė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialui Šančių seniūnijai. Pastaroji atliko neplaninį patikrinimą, sudarė apžiūros aktą ir įpareigojo, Algirdo teigimu, būsto administratorių pašalinti trūkumus. 2020 spalį informuotas buvo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kadangi kaminai – prastos būklės, suskilę.
„Nuo akto sudarymo praėjo jau du mėnesiai, nuo ekspertizės atlikimo – šeši, tačiau jokie darbai net nebuvo pradėti atlikti, jų nesimato prie planuojamų atlikti darbų grafiko“, – sausio pradžioje 15min redakcijai rašė Algirdas, pripažinęs, kad papuolė į aklavietę – seniūnija tvirtina, kad savavališkai atlikti 1930 metais statyto daugiabučio remonto darbų jis negalintis, o savivaldybės paskirtas būsto administratorius tai daryti delsia.
Remonto darbams pritarė 2 iš 4
Aptariamame daugiabutyje iš viso yra 4 butai. Pirmojo karantino metu, kadangi nebuvo galima organizuoti susirinkimų, būsto administratorius neva paprašęs Algirdo padalinti apklausos biuletenius kitiems dviem savininkams, o su trečiojo buto savininku, Kauno miesto savivaldybe, kuri valdo name socialinį būstą, administratorius teigė suderinsiantis tai tiesiogiai.
„Kiek žinau, savivaldybė neprieštarauja būtinajam remontui. Susitikau su J.Audėjaičiu, kurio mama gyveno šiame name (jis – paveldėtojas), paaiškinau jam situaciją ir įteikiau balsavimo biuletenį. J.Audėjaitis faktiškai čia negyvena. Daugiau su juo susisiekti nepavyko, nes neatsiliepė telefonu. Antrąjį biuletenį įteikiau kitame bute gyvenančiam asmeniui. Administratorius sakė, kad patys susisiekė su J.Audėjaičiu ir jis darbams nepritaria, balsavimo biuletenio nepateikė. Kitas gyventojas, kuris, mano žiniomis, nėra tiesioginis patalpų savininkas, biuletenio taip pat nepateikė.
Taigi remonto darbams pritariau aš ir savivaldybė, tai yra, 50 proc. savininkų. Remonto darbams atlikti reikalingas 50 proc. ir vienas balsas, bet kadangi stogo ir kitų konstrukcijų būklė yra avarinė, kelianti pavojų ir neatitinkanti reikalavimų, pagal Civilinį kodeksą bendraturčių sutikimas nėra privalomas – užtenka 1/4 pritariančiųjų balsų. „Kauno butų ūkis“ su tuo sutinka, tačiau remontuoti stogą, manau, nori tik remiantis daugumos pritarimu, kad nekiltų nesutarimų. Rugpjūtį įsileidau „Kauno butų ūkio“ atstovus, jie matavo, skaičiavo ir parengė remonto darbų sąmatą, kuri siekia apie 13 tūkst. eurų. Tuomet vėl organizavo balsavimą, – rezultatas tas pats: du pritaria, du nepateikė atsakymo“, – toliau sausio pradžioje istoriją 15min pasakojo Algirdas.
Pasak skundo autoriaus, jis gyvena antrajame namo aukšte. Dalis nesandaraus stogo dengia tik jam priklausančias patalpas, o kita dalis – pirmo aukšto gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas. Algirdui labiausiai rūpi avarinės stogo dangos pasekmės – kad dėl to drėksta viso namo konstrukcijos. Jis jau dabar priverstas surinkinėti palėpėje pro nesandarumus lašantį vandenį.
„Vasaros metu buvo labai stiprių liūčių, kurių metu į butą pradėjo veržtis vanduo. Lokaliai suremontuoti stogo dangos nėra kaip, kadangi ten visiškai viskas suirę ir susidėvėję. Kadangi sienų būklė, mano supratimu, yra ganėtinai nebloga, labai nemalonu žiūrėti, kaip dėl administratoriaus aplaidumo ji blogėja dėl stogo dangos ir lietaus nuvedimo sistemos defektų. Jeigu greitai reikalai neišsispręs, bus reikalingas didesnės apimties remontas ir išlaidos“, – teigė Algirdas.
Šių metų sausio 5 dieną jis teigė kalbėjęs su Šančių seniūnijos atstovu, kuris atsisakė supažindinti su atliktu apžiūros aktu, tačiau vėliau informavo, kad pašalinti galimus nesandarumus būsto administratorius yra įpareigotas iki vasario 15 dienos.
Nutarė tvarkyti stogą
Atsakydama į 15min užklausą, Šančių seniūnijos seniūnė Ingrida Kuktienė teigė, kad minimo namo apžiūra atlikta pernai metų lapkričio 5 dieną. Akte, anot jos, išties buvo pateikti reikalavimai šalinti pastebėtus trūkumus. Teisės aktų nustatyta tvarka nurodyta organizuoti tikrinimo metu pastebėtų defektų šalinimą vadovaujantis 2020 metų liepos 14 dienos eksperto išvada.
„Apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą reikalaujama informuoti Šančių seniūniją iki 2021 metų vasario 15 dienos. „Kauno butų ūkis“ informavo, kad pareiškėjui Algirdui 2021 metų sausio 11 dieną (po kreipimosi į 15min - aut. past.) el. paštu išsiųstas pranešimas apie priimtą sprendimą tvarkyti stogą“, – patikino I.Kuktienė.
Situaciją 15min pakomentavo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis. Jis patvirtino, kad savivaldybei šiame name išties priklauso vienas butas, savivaldybė stogo atnaujinimui pritarė.
„Mūsų žiniomis, „Kauno butų ūkis“, siekdamas atlikti remontą, vadovaujasi visais būtinais teisės aktais ir tokiems atvejams įprastomis procedūromis. Buvome informuoti, kad 2020 metų lapkritį vyko butų savininkų balsavimas raštu dėl pritarimo stogo, kaminų ir lietaus nuvedimo sistemos remonto darbams, tačiau sprendimui priimti neužteko balsų, todėl 2020 metų gruodį organizuotas pakartotinis balsavimas raštu dėl pritarimo stogo remonto darbams. Pakartotiniame balsavime sprendimai priimami dalyvavusių balsų dauguma. Jame priimtas sprendimas atlikti stogo remonto darbus, taigi artimiausiu metu stogas bus tvarkomas. Visas atnaujinimo organizavimo procesas buvo vykdomas remiantis teisės aktais bei įprastomis procedūromis“, – patikino savivaldybės atstovas.
Darbai atsieis nuo 1,5 tūkst. iki 5 tūkst. eurų butui
„Kauno butų ūkis“ šį 4 butų gyvenamąjį namą administruoja nuo 2020 metų sausio 2 dienos. Bendrovės redakcijai atsiųstame paaiškinime pateikta Kauno miesto savivaldybės atstovo minėta informacija apie du vykusius balsavimus. 2021 metų sausio 11 dieną, „Kauno butų ūkio“ administracijos teigimu, Algirdas elektroniniu paštu informuotas, kad pakartotiniame balsavime dalyvavusių balsų dauguma priimtas sprendimas atlikti stogo remonto darbus.
„Kauno butų ūkis" dėjo visas pastangas, informuodamas butų savininkus apie stogo būklę, būtinus atlikti remonto darbus bei jų kainą. Su visais butų savininkais, jų atstovais ar įgaliotais asmenimis bendrauta asmeniškai, siekiant priimti visoms pusėms priimtinus sprendimus.
Daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas dar 1930 metais, todėl stogo remonto darbai yra būtini. Apskaičiuota stogo, kaminų bei lietaus nuvedimo sistemos remonto kaina siekia daugiau kaip 13 tūkst. eurų. Priklausomai nuo buto ploto butų savininkams tektų mokėti nuo 1,5 tūkst. iki daugiau kaip 5 tūkst. eurų už stogo remonto darbus“, – teigiama „Kauno butų ūkio“ administracijos atsakyme.
Pasak bendrovės, kadangi butų savininkai neturi kaupiamųjų lėšų remontui, darbai bus atliekami administratoriaus lėšomis, suteikiant galimybę butų savininkams už remonto darbus išsimokėti per tam tikrą terminą.
Priklausomai nuo buto ploto butų savininkams tektų mokėti nuo 1,5 tūkst. iki daugiau kaip 5 tūkst. eurų už stogo remonto darbus.
Pasak „Kauno butų ūkio“ administracijos, ekspertizės išvadose teigiama, kad kaminai, dalis denginio netenkina esminių statiniui keliamų reikalavimų pagal statybos techninį reglamentą. Avariniais nustatyti tik kaminai, taip pat pateikiama išvada, kad asbestinių lakštų stogo danga turi būti demontuota ir pakeista nauja danga.
„Atlikti tokios apimties stogo remonto darbus, privalomai apmokestinti butų savininkus kelis tūkstančius eurų siekiančiomis sąskaitomis būtų skubotas žingsnis, nesudarantis butų savininkams galimybės patiems inicijuoti ar atlikti stogo remonto darbus, o tokią teisę jie turi“, – teigiama „Kauno butų ūkio“ rašte 15min.
Neužsiminė, kad nori remontuoti pats
Pasak administratoriaus, Algirdas nesikreipė į bendrojo naudojimo objektų valdytoją, neinformavo apie norą ar pageidavimą pačiam atlikti stogo remonto darbus. Teisę patys atlikti remonto darbus butų savininkai, anot „Kauno butų ūkio“, turi, tačiau šiuo konkrečiu atveju nesutariama dėl remonto darbų būtinybės arba butų savininkai neturi galimybės prisiimti finansinių įsipareigojimų bendros namo konstrukcijos, šiuo atveju stogo, remontui.
Apie seniūnijos patikrinimo akte nurodomą nustatytų reikalavimų vykdymo eigą Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnija, pasak „Kauno butų ūkio“, buvo informuota dar 2020 metų gruodžio 28 dieną.
„(Algirdo – aut. past.) Pateikti teiginiai apie galimą J.Audėjaičio ar Kauno miesto savivaldybės spaudimą, o taip pat „Kauno butų ūkio“ „baimę susipykti su savo steigėju“ (Kauno miesto savivaldybe) yra tikrovės neatitinkantys duomenys ir informacija. Administratorius veiklą vykdo vadovaudamasis bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais“, – tikinama administratoriaus atsakyme, pabrėžiant, kad „Kauno butų ūkis“ administruoja, pagal teisės aktų reikalavimus užtikrina techninę priežiūrą daugiau kaip 500 daugiabučių gyvenamųjų namų, tad natūralu, kad daugeliui namų, pastatytų prieš kelias dešimtis, o kai kuriais atvejais ir beveik 100 metų, būtinas remontas.
Didžiausios problemos su kuriomis susiduriama tokiais atvejais, anot „Kauno butų ūkio“, – finansinės. Pagal teisės aktų reikalavimus nustatytas minimalus kaupiamųjų lėšų tarifas neužtikrina finansavimo didesnės apimties remonto darbams.
Administratorius, vadovaudamasis bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, taip pat rengia Ilgalaikius bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planus kiekvienam administruojamam namui, paskaičiuoja siūlomą kaupiamųjų lėšų tarifą, būtiną ilgalaikiame plane numatytiems darbams atlikti, tačiau butų savininkai turi teisę pritarti arba nepritarti šiam planui bei padidintam kaupiamųjų lėšų tarifui. Dėl šios priežasties ir kyla rizika, kad ateityje butų savininkus gali užgriūti finansinė našta.
J.Audėjaitis: „Aš negaliu nei pritarti, nei nepritarti ne savo turto tvarkymui.“
Nemato reikalo mokėti už remontą
Jonas Audėjaitis, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, visą šią situaciją vertina neigiamai. 15min jis paaiškino, kad prieš trejus metus Algirdas nupirko butą-mansardą, tai yra, visą stogą, iš ten gyvenusios šeimos – įgijo nuosavybę, tad jo buto mansardoje sienos yra stogas.
„Mano mamos butas (aš esu paveldėtojas) yra pirmame aukšte, po jo butu. Daugiau kaip prieš metus jis (Algirdas – aut. past.) kreipėsi į mane, kad pinigais prisidėčiau prie jo nuosavybės – jo buto sienų-stogo – remonto, motyvuodamas, kad tai bendra namo nuosavybė. Aš su tuo nesutikau. Manau, kad mes kiekvienas turime rūpintis savo nuosavybe patys ir gerinti savo gyvenimo sąlygas savais pinigais, tačiau jis toliau siekia, kad kiti sumokėtų už jo įsigyto turto gerinimą. Dabar įtraukė ir spaudą, tikėdamasis, kad tai jam padės pasiekti tikslus.
Aš negaliu nei pritarti, nei nepritarti ne savo turto tvarkymui. Avarinę būklę privalu šalinti, nesvarbu kur ji būtų, tik svarbu, kas už tai mokės ir kas atsakingas, kad tokia būklė susidarė“, – nuomonę redakcijai išsakė tarybos narys.
Jis patikino sutinkantis su remonto darbais, jei tai bus atliekama ne jo pinigais. Paklaustas, ar gali būti, kad „Kauno butų ūkis“ nesiėmė kurį laiką darbų, kaip teigia Algirdas, tik dėlto, kad „Kauno butų ūkio“ steigėjo atstovas – tarybos narys – nepritaria remontui, J.Audėjaitis atsakė: „Aš su jais neturiu jokių kontaktų nei šiuo konkrečiu, nei kitais klausimais. Tikrai nežinau nei kas, nei kada bus atliekama, nes niekas daugiau nesikreipia, be aukščiau minėto pinigų prašymo. Jis (Algirdas – aut. past.) nori kitų pinigais – kaimynų ir „Kauno butų ūkio“ – suremontuoti savo nuosavybę-butą. Gal tai naujas verslas: kaip tokiu būdu, ne savais pinigais sutvarkant nekilnojamą turtą, gauti pelną. Kas gali paneigti...“ – savo laikėsi J.Audėjaitis, patikinęs, kad nesmagu jausti, jog bandoma elementarų pinigų klausimą pakreipti į nesamų įtakų lanką.
15min „Kauno butų ūkio“ pasiteiravo, ar šiuo atveju remonto sąmata bus paskirstyta visiems butų savininkams ir mokėti teks net tiems, kurie remonto darbų nepageidauja. Sulaukta teigiamo atsakymo.
„Mokestis už stogo ir lietaus nuvedimo sistemos remonto darbus bus paskirstytas visiems namo butų savininkams proporcingai turimam buto plotui. Išsimokėjimo terminas – iki 12 mėnesių nuo darbų atlikimo. Tiksli sąmata buvo pateikta butų savininkams, ji šiek tiek didesnė nei 13 tūkst. eurų“, – pakartojo „Kauno butų ūkio“ administracija, taip patvirtinusi, kad stogo problemos – ne tik Algirdo nuosavybės problemos.
