Nuo gruodžio 16 dienos Lietuvoje įsigaliojus griežtesniems karantino reikalavimams, atsirado draudimas keliauti tarp savivaldybių, nebent tą būtina padaryti dėl svarbių priežasčių. Kaune įvažiavimai į miestą blokuojami 13-oje kelio atkarpų, dar 21-oje vietoje pravažiavimus kontroliuoja policijos pareigūnai.
Masiškai stacionarius kontrolės postus policija nutarė įrengti savaitgaliais ir šventinėmis dienomis.
Štai gruodžio 18–20 dienomis Kauno apskrityje sustabdytos 97 099 transporto priemonės, 2 689 iš jų apsuktos. Kauno mieste – 71 797 sustabdyta, 2 333 apsukta. Patikrų metų išaiškinti 77 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, 2 neblaivūs vairuotojai, 5 ieškomi asmenys.
Kai kurių blokpostų vietų parinkimas sulaukė vairuotojų pasipiktinimo – nusidriekė namo iš darbų važiuojančių automobilių spūstys, tam tikrų Kauno mikrorajonų gyventojai pasijuto atskirti.
Paklausti, kaip vertina gyventojų skundus ir savaitgalį vykdytą eismo kontrolę, Kauno miesto savivaldybės atstovai tikino besąlygiškai pasitikintys policijos pareigūnų kompetencija. Ruošiantis tokiems ribojimams, visi veiksmai ir sprendimai, anot jų, buvo derinami būtent su policijos atstovais, pasikliaunant jų patirtimi bei įžvalgomis.
„Savivaldybė ir, konkrečiai, meras nuoširdžiai dėkoja policijos pareigūnams ir jiems talkinusiems šauliams už didelį ir sudėtingą darbą, kuris dar tik įsibėgėja. Visvaldas Matijošaitis viliasi, kad ne tik kauniečiai, bet ir visos Lietuvos gyventojai vis labiau supranta, jog šiųmetes Kalėdas neišvengiamai sutiksime kitaip. Pasak jo, labai svarbu suvokti, ką gana aiškiai sako šiandien galiojantys griežti karantino ribojimai: namus palikti leidžiama tik esant neatidėliotinai būtinybei.
Todėl elgdamiesi atsakingai ir susilaikydami nuo nebūtinų išvykų, kiekvienas iš mūsų ne tik užtikrinsime savo bei aplinkinių saugumą, bet ir prisidėsime mažinant spūstis ties įvažiavimais į miestus ir palengvinsime pareigūnams tenkantį išties nemenką krūvį“, – teigė Tomas Jarusevičius, Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene.
Kauno mieste, anot jo, šiandien pastebimas kitas netikėtas rūpestis, – po savaitgalio seniūnijos sulaukė šimtų prašymų išduoti pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Paprastai šių dokumentų „bumas“ jaučiamas prieš mokslo metų pradžią, kai tėveliai turi pristatyti dokumentus apie šeimos sudėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą į darželius, mokyklas bei neformaliojo švietimo įstaigas.
„Pasinaudojant proga, norime gyventojams priminti, kad policijos kontrolės postuose nebūtina išskirtinai seniūnijos išduota pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Pakanka turėti fotografiją ar tiesiog kopiją nekilnojamojo turto dokumentų iš „Registrų centro“. Taip pat daugeliui pravartu atsiminti, kad gyvenamosios vietos adresą dažnas gyventojas gali rasti ant savo transporto priemonės registracijos liudijimo ar draudimo poliso.
Svarbiausia – padaryti viską, kad patikros procedūros vyktų kuo operatyviau, nesukeliant papildomų rūpesčių policijos pareigūnams“, – patarė Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.
Pirmadienio rytą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patarėja seniūnijų valdymo klausimais Rasina Žolynienė 15min teigė, kad visi prašymai dėl pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą išdavimo seniūniją pasiekė elektroniniu būdu.
Per pastarąjį penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį 11 Kauno seniūnijų sulaukė apie 1100 prašymų išduoti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Daugiausiai jų sulaukė Šilainių seniūnija – 288. Štai Eigulių seniūnijoje vien per praėjusį penktadienį gauta apie 80 prašymų išduoti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
11 Kauno seniūnijų sulaukė apie 1100 prašymų išduoti pažymą.
„Pažymų išdavimas – nemokamas, yra tik laiko sąnaudos. Vieną pažymą, priklausomai nuo interneto greičio, nes dabar jis veikia kiek lėčiau, galima paruošti per 7–10 minučių. O reikia ir ją išsiųsti per sistemą. Deklarantui, aišku, privalu dar ir į skambučius atsakinėti, konsultuoti žmones“, – patikino R.Žolynienė.
Susiklosčius tokiai situacijai, anot jos, suprantama, kad pažymos pareiškėjui teks palaukti ilgiau. Teisės aktuose numatytas tokių pažymų išdavimo terminas – 3 darbo dienos.
„Užplūdus tokiam prašymų kiekiui, akivaizdu, kad termino neįmanoma laikytis. Tikėtina, kad prašymą, pavyzdžiui, Šilainių seniūnijai, pateikęs asmuo, pažymos sulauks tik sausio pradžioje, kada, tikėtina, jam jau jos nebereiks. Įsivaizduokit, atėjo seniūnijos darbuotojas iš ryto į darbą ir gavo 200 prašymų. Per dieną jis maksimaliai 50 jų gali paruošti, jei nėra telefoninių konsultacijų daug, gerai veikia interneto ryšys. Tuo seniūnijose užsiima tik po vieną darbuotoją. Pavaduojantys, kiek žinau, dirbo ir savaitgalį“, – paaiškino pašnekovė.
Praėjusią savaitę didžiausia Kaune Šilainių seniūnija (apie 58 tūkst. gyventojų) sulaukė 325 tokių prašymų. Dainavos seniūnijoje per savaitgalį gauta apie 150 prašymų, Eigulių – apie 160. Mažiausiai kreiptasi į Petrašiūnų seniūnija – prašymus pateikė apie 50 pareiškėjų.
„Skaičiai vis auga. Ir šiandien plaukia toliau tie elektroniniai prašymai. Žmonėms neina pasakyti, kad tokios pažymos nebūtinos, nes nėra tiesioginio kontakto su pareiškėju. Tiesa, prašymus galima įmesti ir į prie seniūnijų pastatų esančias pašto dėžutes. Tokiu atveju paruoštas pažymas darbuotojas išduota prie durų, tačiau tokių kreipimosi – ne daug, visi užplūdo per elektroninę sistemą“, – tikino R.Žolynienė.
Iki tol buvo įprasta, kad didžiausios seniūnijos per dieną vidutiniškai sulaukdavo apie 10 tokių prašymų.
