Meniškas paminklas Jurgiui Mačiūnui
Kas dvejus metus vykstanti Kauno bienelė – šiuolaikinio meno renginys, nuolat ieškantis naujų ir originalių temų, sprendimų ir koncepcijų. Šių metų renginio tikslas – parodyti, kad menas gali būti puikus atminties „įrankis“, net efektyvesnis nei mums įprasti daiktiniai istorinių įvykių ir asmenybių įamžinimai. „Šiemet Kauno bienalėje gvildenama atminties tema. Sakykime, kalbama apie paminklus ir antipaminklus.
Šiuolaikiniai menininkai ir teoretikai vis dažniau kelia idėją – ar mums reikalingi tradiciniai paminklai? Ar bronzinės, betoninės bei akmeninės statulos šiais laikais tinkamos atminčiai įamžinti? Juk sužadinti prisiminimą ir atmintį iš tiesų yra daugybė kur kas efektyvesnių būdų“, – pristatydama renginio temą svarstė Kauno bienalės direktorė ir meno vadovė Virginija Vitkienė.
Nuo rugsėjo 15-iosios iki lapkričio 30 d. įvairios Kauno bienalės meninės ir garsinės instaliacijos „įsikurs“ pačiose įvairiausiose Kauno vietose – nuo Laisvės alėjos, perono iki paprasčiausių butų. Vieną iš 24-ių meninių instaliacijų bus galima rasti tikrai netikėtoje erdvėje – Kauno „Sodros“ padalinyje. „Čia mes turėsime lietuvių kilmės britų menininko Antono Lukoszevieze garso instaliaciją.
Autorius šį darbą skiria vieno iš „Fluxus“ judėjimo pradininko, menininko Jurgio Mačiūno atminimui. Kompozicija ir muzikiniai intarpai, skambėsiantys „Sodros“ skyriuje, – iš J. Mačiūno muzikinių partitūrų. Kaip žinome, šis menininkas kūrė ne tik objektus, bet ir muzikines kompozicijas“, – pasakojo pašnekovė.
Mes tikimės, kad tai padės žmones „išmušti“ iš jų kasdienius rūpesčius ir nuteikti maloniai.
Vietos atitinka meno instaliacijas
Konkrečios vietos, kuriose lankytojai galės aplankyti Kauno bienalės menines instaliacijas, parinktos ne atsitiktinai. Sakykime, „Sodros“ atveju, sprendimą nulėmė keli veiksniai „Pats menininkas gyveno pačiame miesto centre – visai netoli dabartinio Kauno „Sodros“ pastato.
Be to, šiam darbui ieškota būtent viešosios įstaigos, kurioje žmonės lauktų savo eilės. Tai galėjo būti ir, pavyzdžiui, bankas. Tačiau „Sodros“ pastatas yra labai geroje vietoje. Tai buvo svarbu ir konceptualiai. Į „Sodrą“ atėjusių žmonių galvose kirba įvairūs klausimai, galbūt rūpesčiai – deklaracijų neaiškumai, nedarbingumo lapelio ar ligos išmokos klausimai, o staiga jie patenka į visiškai netikėta atmosferą. Mes tikimės, kad tai padės žmones „išmušti“ iš jų kasdienius rūpesčius ir nuteikti maloniai“, – vildamasi gyventojams suteikti teigiamų emocijų sakė V. Vitkienė.
Kauno bienalės vadovė tikino, kad į „Sodrą“ atvykę žmonės savotiškai ir patys taps šios garso instaliacijos dalimi: „Šios instaliacijos įdomumas tas, kad jos klausytis galės tik tie, kurie „dalyvauja“ „Sodros“ veikloje. Tie, kurie ateina, pasiima lapelį su savo aptarnavimo eilės numeriu ir atsisėda palaukti. Tokiu būdu tie žmonės patys tampa tos instaliacijos dalimi, juk jie ir patys toje erdvėje sukuria vienokius ar kitokius garsus.“
Pagrindinė renginio žinia, anot pašnekovės, ta, kad vien pastatę paminklą neatiduodame duoklės istorijai ar žmonėms. „Savo istoriją prisiminti ir iš jos mokytis turėtume mūsų pačių veiksmo, mūsų pačių sąmonės reikalaujančiuose procesuose, vienas iš tokių – meninės instaliacijos. Kadangi mes atstovaujame šiuolaikiniam menui, manome, kad tokios intervencijos arba menininko pasiūlytos atminimo strategijos yra tikrai efektyvios“, – tikino renginio meno vadovė.
Ši Kauno bienalė leis prisiminti daugybę dalykų, kuriuos iki šiol buvome primiršę, ir jie atsiskleis įvairiose – daugiau ar mažiau tradiciniose – miesto vietose.
