Tarybos posėdį meras pradėjo tylos minute paprašydamas pagerbti ukrainiečius.
Vos tik prasidėjus darbotvarkės svarstymui, opozicija užplūdo V.Matijošaitį klausimų lavina, į kuriuos atsakymų neišgirdo.
„Labai gaila, kad šis posėdis vyksta tik dabar, kai 6 para karas vyksta. Ačiū, kad paklausėte bent pilietinės visuomenės ir jį sušaukėt, jei neklausėt prieš tai opozicijos“, – pasisakė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius.
Ir kiti tarybos nariai piktinosi, jog neeilinis posėdis surengtas taip pavėluotai, vilkinant ir bandant prisidengti biurokratinėmis priemonėmis, kad neskubėta nutraukti ryšių su Rusijos miestais, teirautasi, ką meras žada daryti su savo šeimos verslu šalyje agresorėje, ar veikla ten bus stabdoma.
„Greičiausiai gėda tarybos nariams į akis pažiūrėti“, – dėl to, kad posėdis nebuvo surengtas gyvai, kaip prašyta, piktinosi opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Edita Gudišauskienė, pasiūliusi įpareigoti V.Matijošaitį tarybos narių vardu kreiptis į Baltijos miestų sąjungą, kad būtų pašalinti iš jos Gatčinas ir Sankt Peterburgas.
Opozicijos nariai prašė į darbotvarkę įtraukti keletą klausimų, tačiau pagal reglamentą neva tą galima padaryti tik likus parai iki pačio neeilinio tarybos posėdžio.
V.Matijošaitis visus ramino ir prašė susitelkti į darbus, už jį dažnai kritikos strėles atlaikė posėdžiui pirmininkavęs mero pavaduotojas Andrius Palionis. Tai opozicijai itin nepatiko, tarybos nariai tvirtino, kad meras slepiasi už kitų, net „Zoom“ programėlės.
Nutraukė ryšius
Karštai diskutavusi iki tol, Kauno miesto taryba galiausiai perėjo prie klausimų sprendimo ir pritarė sprendimui atsisakyti partnerystės sutarčių, kurios buvo sudarytos 1999 ir 2007 metais su Sankt Peterburgu bei Kaliningradu.
Šiuo metu su Sankt Peterburgo miestu, kaip ir Kaliningradu, nevyksta jokie projektai, nėra jokių tęstinių veiklų, Kauno savivaldybė neturi jokių finansinių įsipareigojimų su jais.
Abiem miestams ruošiamasi nusiųsti raštus apie tarybos sprendimus.
Su Baltarusijos miestais Kaunas partnerystės ryšių išvis neturėjo.
E.Gudišauskienė vėl iškėlė klausimą, skirtą merui. Ji pasiteiravo, ar šis neskubėjo inicijuoti bendradarbiavimo su minėtais Rusijos miestais nutraukimo dėl savo šeimos verslo Rusijoje.
V.Matijošaitis atkirto, kad šeimos nariai verslą vysto ne tik Rusijoje, bet, pavyzdžiui, ir Paryžiuje.
Skyrė 0,5 mln. eurų
Posėdžio metu perskirstytas neseniai patvirtintas biudžetas, užtikrinant lėšų Kaune apsistosiančioms pabėgėlių šeimoms ir pavieniams ukrainiečiams. Siekiama, kad laikinojoje sostinėje jie gautų pilnavertišką prieglobstį. Papildoma eilute numatytomis lėšomis bus įsigyjamos būtiniausios priemonės rūpinantis pabėgėlių gerove.
Kaunas turi tris miestus partnerius karinės agresijos talžomoje Ukrainoje – tai Lvivo sritis, Luckas ir Charkivas.
„Ukrainiečiai atvyksta vos su keliais daiktais, tad miesto pareiga pasirūpinti, kad pirmiausia vaikai galėtų nemokamai lankyti darželius, mokyklose gautų maitinimą, o nuo karo kenčiantys broliškos tautos gyventojai Kaune nesijaustų tik svečiais. Tam reikalinga užtikrinti socialines, psichologines paslaugas, suteikti maitinimą, nemokamas keliones viešuoju transportu“, – teigė neeilinį tarybos posėdį sušaukęs Kauno meras V.Matijošaitis.
Kauno taryba priėmė sprendimus, kuriais ukrainiečių vaikams bus užtikrintas nemokamas darželių lankymas, patvirtintas ir nemokamas maitinimas ukrainiečiams moksleiviams.
Miesto mokyklose skaičiuojama iki 3400 vietų mokyklinio amžiaus Ukrainos vaikams ir apie 250 – darželinukams. Taip pat bus taikomos viešojo transporto lengvatos – nemokamos kelionės miesto viešuoju transportu.
Visoms priemonėms iš miesto biudžeto skirta 0,5 mln. eurų.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Pauliaus Kero duomenimis, Kaunas galėtų priimti apie 1000 ukrainiečių. Privatus sektorius numatęs 300-400 apgyvendinimo vietų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Savivaldybė numačiusi patalpas Kulautuvoje, Žaliakalnio viešbutį, eilę patalpų pasiūlė ir „Metropolis“.
Savivaldybės duomenimis, organizacija „Stiprūs kartu“ jau padėjo Kaune apgyvendinti 6 ukrainiečius, dar apie 50 jų yra atvykę pas savo artimuosius.
Dovanoja dvi greitąsias
Kaunas atsiliepė į nevyriausybinių organizacijų viešumoje išsakytą poreikį ir pasirengęs artimiausiu metu perleisti Ukrainos tarnyboms kelis greitosios medicinos pagalbos automobilius. Ne vienerius metus Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje naudoti mikroautobusai į karą išgyvenančią šalį išvyks pakrauti tvarsčių, medikamentų ir papildomos įrangos. Šia ekipuote pasirūpino Kauno miesto poliklinika.
Pasiekus Ukrainos sieną, dovanoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai bus nukreipti ten, kur bus reikalingiausi. Iš Kauno jie turėtų pajudėti trečiadienio vakarą ar ketvirtadienio rytą.
Savivaldybė informavo Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupei pavedusi artimiausiu metu išspręsti klausimą ir dėl ligšiolinio Čečėnijos aikštės pervadinimo. Tikslas – atsiriboti nuo pabrėžtino šios diktatoriškos Rusijos Federacijos respublikos Kaukaze pavadinimo naudojimo ir vietoje jo įamžinti Čečėnijos kovotojus už nepriklausomybę.
Sukaukė aršios kritikos
Kauno valdžia praėjusią savaitę sulaukė kritikos, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, greitai nereagavo ir nesiėmė iniciatyvos skubiai nutraukti ryšių su dviem rusų miestais, su kuriais bendradarbiauta ne vienerius metus.
Sekmadienio vakarą prie Kauno miesto savivaldybės susirinkę miestiečiai pareiškė palaikymą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainos tautai ir išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad miestas nenutraukė bendradarbiavimo su Kaliningradu ir Sankt Peterburgu.
Pats miesto meras V.Matijošaitis kritikuojamas dėl jo šeimos verslo sąsajų su Rusija, dešimtmečius Sovetske valdomo „Vičiūnų“ produkcijos fabriko, prekių, parduodamų Ukrainos Rytuose.
Vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ Ukrainoje valdo įmonę „Vičiūnai-Ukraina“, jos filialai veikia Kijeve, Charkive, Dnepropetrovske, Odesoje ir Ivano Frankivske.
Grupės vadovas Šarūnas Matijošaitis, Kauno mero sūnus ir Kauno tarybos narys, pirmadienį išplatintame pranešime spaudai informavo, kad veikla Ukrainoje dar nėra visiškai sustabdyta, Rusijoje, anot jo, darbuotis yra sunku.
V.Matijošaitis: „Didesnė dalis darbuotojų kariauja“
Antradienį Kauno ledo rūmų atidarymo metu žurnalistų pakalbintas V.Matijošaitis teigė, kad visus klausimus, susijusius su verslu, galėtų atsakyti vyriausiasis sūnus, kuris ir vadovauja „Vičiūnų grupei“.
Ukrainoje, pasak V.Matijošaičio, „Vičiūnams“ dirba apie 700 darbuotojų.
„Apie Ukrainą jūs turbūt neklausit, puikiai suprantate, kad ten ir mūsų darbuotojai išėję į karus“, – atsakydamas akivaizdžiai graudinosi V.Matijošaitis, jam strigo žodžiai.
Ukrainoje, pasak jo, „Vičiūnams“ dirba apie 700 darbuotojų. Šiuo metu didesnė jų dalis kariauja.
„Tiekimą, kur galima daryt, dar vežam, bet nežinau, ar atsiskaitymai vyksta. O apie Rusiją... Negalvokit, kad graudinuosi dėl to, kad daiktų gaila. Ne... Žmonių gaila, su kuriais dirbai, o jie dabar su automatais“, – patikino V.Matijošaitis, nurodęs, kad Rusijoje „Vičiūnams“ dirba „virš dviejų tūkstančių“ darbuotojų.
Pasak Kauno mero, niekas nenori karo, nenori ir Rusijoje šeimos bendrovėje dirbantys rusai.
„Manau, kad visi verslai lietuviški užbaigs savo darbus. Pas vienus lentos, pas kitus durpės, pas trečius dar kažkas. Kada sandėliai išsivalys, užbaigs darbus ir viskas“, – patikino V.Matijošaitis.
Su Matijošaičių šeima siejama ir „Amber food grupė“, iš viso valdanti 61 maitinimo įstaigą skirtingose Lietuvos vietose. Karštai reagavę į mero nenorą atsaistyti verslo ryšių nuo Rusijos, internautai ėmė dalintis „Amber food grupei“ priklausančių restoranų sąrašu, siūlydami juos ignoruoti ir juose nesilankyti.
V.Matijošaitis: „Negalvokit, kad graudinuosi dėl to, kad daiktų gaila.“
Antradienį paskelbta, kad vieno iš restoranų pavadinimo nebelieka – vasario 28 dieną Vilniuje nukabintas prekinis ženklas „Carskoje selo“. Šį sprendimą priėmė bendrovė „Amber food“, pardavusi restoraną kartu su prekiniu ženklu. Paskutinę žiemos dieną įvyko patalpų perdavimas naujajam savininkui.
Pranešime spaudai pabrėžta, kad „Amber food“ restoranuose dirba 1260, iš jų – 122 ukrainiečiai.
