Vieną iš didžiausių kainų už šildymą mokantiems kauniečiams būtų naudingiausia, jeigu Rusijos koncerno „Gazprom“ valdoma Kauno termofikacijos elektrinė grįžtų į miesto rankas, teigia Kauno vadovai.
„Prieš miesto tarybai apsisprendžiant dėl spaudoje skelbtų pokyčių KTE valdyme, mes pirmiausiai įvertinsime galimybę elektrinę susigrąžinti į miesto rankas. Manau, kad šis kelias būtų naudingiausias kauniečiams“, – sako miesto meras Andrius Kupčinskas.
Kadangi Kauną šilumos energija aprūpina monopolinėmis sąlygomis dirbanti jėgainė, savivaldybė neturi pakankamų svertų, kurie leistų produktyviai derėtis dėl mažesnių šilumos tarifų. Jeigu elektrinė būtų sugrąžinta į miesto rankas, atsirastų galimybė modernizuoti jėgainę panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas.
Tiek miesto, tiek ir visos šalies šilumos ūkio plėtros strategijoje prioritetas skiriamas atsinaujinančių išteklių, visų pirma – biokuro naudojimui. Todėl elektrinę būtina kuo greičiau modernizuoti ir pritaikyti efektyvesnėms kuro rūšims.
Brangiai už šilumą mokantys kauniečiai suneša milijoninius pelnus Rusijos kapitalo valdomai įmonei. Jeigu KTE pereitų Kaunui, jėgainės uždirbamos lėšos būtų panaudotos mažinant šilumos tarifus galutiniam vartotojui.
„Gazprom“ rašto negavo
„Spaudoje buvo paskelbta, kad mane pasiekė „Gazprom“ raštas, informuojantis apie susitarimą dėl elektrinės akcijų pardavimo. Noriu užtikrinti, kad iki šiol jokio oficialaus dokumento dėl bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ akcijų pardavimo nesu gavęs“, – teigė Rimantas Bakas, bendrovės „Kauno energija" generalinis direktorius.
2003 m. kovą „Kauno energijos“ ir Rusijos koncerno „Gazprom“ valdomos KTE pasirašytoje šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įtvirtinta sąlyga, jog iki pat sutarties galiojimo pabaigos (2018 m.) pagrindinis KTE akcininkas – koncernas „Gazprom“ – privalo išlaikyti kontrolinį akcijų paketą (bent 51 proc. akcijų).
„Norėdama pakeisti kontroliuojantį akcininką, KTE arba ją valdantis koncernas „Gazprom“ visų pirma turėtų gauti „Kauno energijos“ leidimą“. Kadangi pagrindinis „Kauno energijos“ akcininkas yra Kauno miesto savivaldybė, sprendimas dėl tokio prašymo tenkinimo priklausytų ir nuo bendrovės akcininkų nuomonės“, – teigė „Kauno energiją“ atstovaujantis advokatas Sigitas Groblys.
Nevykdo įsipareigojimų
2003 m. pasirašyta sutartimi KTE įsipareigojo iki 2018 m. į elektrinę investuoti 400 mln. litų. Tačiau šie įsipareigojimai nėra vykdomi. Tai patvirtino ir Vilniaus komercinis arbitražo teismas, patenkinęs du „Kauno energijos“ ieškinius, pagal kuriuos įmonei iš KTE buvo priteista 12,4 mln. Lt baudų.
Kauno miesto savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno energija" ir „Gazprom" kartu su pirkimo-pardavimo sutartimi sudarė ir laidavimo sutartį.
Joje buvo numatyta, kad jeigu KTE nevykdys investicinių įsipareigojimų, pagrindinis jos akcininkas koncernas „Gazprom" atlygins visus „Kauno energijos" ir trečiųjų šalių patirtus nuostolius, žalą bei netesybas.
„Sutartyje buvo įtvirtinta laidavimo suma, siekianti 105 mln. litų. Įvertinant spaudoje pasirodžiusią informaciją, kad „Gazprom" už jėgainę ketina gauti apie 116 mln. litų, miestas būtų pasirengęs sumokėti šį skirtumą", – tvirtino Kauno miesto meras A. Kupčinskas.
