Sumanymą tiesti vamzdynus iš Elektrėnų į Kauną pirmasis prisiminė ir viešai pateikė buvęs Kauno meras, miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius. Jis tikino, kad sąskaitos už šildymą jiems sumažėtų tris kartus.
Teigiama, kad aprūpinti antrą pagal dydį Lietuvos miestą šiluma užtektų vieno veikiančio bloko, o elektrinėje jų yra net aštuoni.
„Kam šildyti vandenį, jeigu galima šildyti Kauną?“ – klausė Elektrėnuose veikiančios Lietuvos elektrinės vadovas Pranas Noreika.
Jo nuomone, tokio projekto niekas nesiima tik dėl politinių motyvų, o ekonominis efektas esą nekelia abejonių.
Šiuo metu iš elektrinės jau tiesiamas vamzdynas į Vievį, esantį 10 kilometrų nuo Elektrėnų.
Kauno meras Andrius Kupčinskas sakė neturįs tvirtos nuomonės, ar toks projektas būtų naudingas miestui.
Tačiau Lietuvos energetikos instituto energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis abejojo, ar tai patraukli alternatyva Kaunui. Anot jo, kyla ir abejonių, ar juo Kauną pasiektų pigesnė šiluma.
„Siekiant užtikrinti patikimą šilumos tiekimą vis tiek reikėtų rezervinio šilumos gamintojo pačiame mieste, nes įvykus avarijai trasoje Kaunas liktų be šildymo“, – svarstė V.Miškinis.
Garantijų, pasak jo, trūksta ir dėl neapibrėžto elektrinės blokų darbo režimo. V.Miškiniui patraukliau atrodo galimybė Kaune statyti kogeneracinę elektrinę, įrengti biokurą naudojančius katilus.
Kauno meras Andrius Kupčinskas sakė neturįs tvirtos nuomonės, ar toks projektas būtų naudingas miestui: „Ekspertų vertinimai prieštaringi, todėl reikia viską gerai apskaičiuoti ir patikrinti.“
Prieš trejus metus galimybių studiją rengdami energetikai apskaičiavo, kad nutiesti vamzdyną nuo Elektrėnų iki Kauno kainuotų apie 400 mln. litų.
