Šiuo metu globos sistemos pertvarką vykdantis Kaunas 2017-uosius paskelbė vaikų globos ir įvaikinimo metais ir ta proga trečiadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje surengė „geriausio darbo“ pristatymą. Ieškota asmens, galinčio atlikti paslaptingą logistinę-koordinacinę priežiūrą.
Trečiadienį atskleista Kauno miesto savivaldybės skelbimo paslaptis: ieškoma laikinų vaiko globėjų. Valdžios atstovai tikina, jog į darbo pasiūlymą sureagavo nemaža dalis kauniečių – sulaukta per 200 užklausų ir motyvacinių laiškų.
Tikimasi, jog ši iniciatyva padidins globėjų skaičių mieste, o drauge sumažins institucinėje globoje esančių vaikų skaičių. Pagrindinė naujos iniciatyvos idėja – nuo šiol Kaune už vaikų globą bus mokama alga. Tai – naujiena Lietuvoje.
„Idėja paprasta: kuo gyvenimo sąlygos vaikui yra artimesnės šeimos sąlygoms, tuo globos forma yra geresnė. Tad neseniai Kaune įvykęs „Atžalyno“ vaikų globos namų vaikų perkėlimas į savarankiškesnį ir šeimyniškesnį gyvenimą primenančius butus, kuriuose vaikai gyvena įprastomis šeimoms sąlygomis, nors ir yra vis dar institucinė globa, bet yra geresnė jos forma nei vaikų namai.
Tačiau, pagal įsigaliojusį įstatymą, nuo šiol nauji vaikai nebeturi patekti į institucinę globą, kitaip tariant, jie turi patekti arba pas globėjus, arba turi būti įvaikinti. Tai, ką šiuo metu stengiasi įgyvendinti Kaunas – naujiena Lietuvoje. Reikia suprasti, kad ieškomi globėjai – tai ne įtėviai, o globa – ne įvaikinimas“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Donatas Večerskis.
„Tik kartu, tik bendradarbiaudami galime pasiekti gerų rezultatų. Turime pradėti didelį ir sudėtingą darbą. Vaikų globos namai? Jie kažkur toli – taip mąstydavau anksčiau. Kiti įsivaikins. Tačiau dabar suprantu, jog niekas kitas to nepadarys, jei ne pats“, – teigė idėjos iniciatorė, Kauno miesto mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.
„Jei silpniausiais pasirūpinama, vadinasi, visuomenė yra sveika. Svarbiausia yra atsakomybė“, – teigė arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Pasak Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio, būti globėju – garbinga misija.
„Prisimenu, kai man buvo 30 metų. Armėnijoje įvyko žemės drebėjimas. Nors su žmona turėjome du sūnus, norėjome paimti globon kokį nors vaiką, likusį be tėvų ir pastogės Armėnijoje. Neradome. Nes armėnai juos išsidalijo. Taip turi būti ir pas mus. Kaune visi vaikai yra mūsų. Miestas turi pinigų, tad ir gimė planas“, – besidalydamas prisiminimais itin graudinosi meras.
Gyvenimą įprasminantis darbas
Renginio metu savo patirtimis pasidalijo ir budinčiais globėjais jau dirbantys kauniečiai.
„Savo gyvenimą visad siejau su vaikais. Pasirinkau ikimokyklinio ugdymo specialybę. Pati turiu atžalų. Tad, būdama budinčia globėja, galiu būti su savo vaikais namuose, įprasminti savo veiklą. Galiu perduoti tiems mažyliukams vaikeliams viską, kas gražu. Šiuo metu globojame 6 mėnesių kūdikį. Kai jis atkeliavo į mūsų namus, tebuvo kiek daugiau nei mėnuo.
Šiuo darbu galiu išreikšti save, judėti į priekį. Galiu augti kaip asmenybė. Tai ir puikus gyvenimo modelio pavyzdys mano pačios dukrytėms. Didžiausias malonumas mūsų šeimai, kai globojamas mažas kleckiukas atsidėkoja šypsena. Vaikai – mūsų ateitis. Man šis darbas – pats geriausias “, – savo patirtimi dalijosi budinti globėja Vyginta Vilčinskienė.
Kitas globėjas, Rimantas Karkauskas, prisipažino, jog džiaugiasi, kad Kaunas keičiasi ir besikeisdamas skatina daryti gerus darbus.
„Mūsų šeima užauginusi aštuonis savus vaikus. Tačiau kai išgirdome apie vieną mergaitę, atsiradusią „Pastogėje“, ėmėme su ja bendrauti. Pasiūlė ją kartu su broliu paimti globon. Iš pradžių nebuvo labai drąsu. Dalyvavome užsiėmimuose, per kuriuos išgirdome gerų patarimų. Du globotiniai auga pas mus jau ketverius metus. Reikėjo pasispausti, bet verta pasistengti.
Esame tikintys su žmona. Negali mylėti Dievo, nemylėdamas artimo. Tai buvo puiki galimybė „įgyvendinti“ tikėjimą. Nepabijokime daryti gera. Kai išgirdome, jog mūsų globojamas berniukas įvardijo mus savo stebuklu, buvo gera“, – teigė kalėjimuose tarnaujantis R.Karkauskas, patikinęs, jog iki šiol matė daugybę žmonių, paslydusių gyvenime dėl to, kad niekas laiku jiems nepadėjo.
Prireiks bent 400 globėjų
Šiuo metu institucinėje laikinojoje globoje auga 54 kauniečiai vaikai, nuolatinėje globoje – 145, iš viso – 199. Šis skaičius yra nuolat kintantis.
Šiuo metu institucinėje laikinojoje globoje auga 54 kauniečiai vaikai, nuolatinėje globoje – 145, iš viso – 199. Šis skaičius yra nuolat kintantis.
Globoje šiandien iš viso Kaune yra 672 vaikai: 177– laikinojoje, 495 – nuolatinėje. Globėjų pagalbos reikia visiems naujai į globą patenkantiems vaikams ir institucijoje šiuo metu globojamiems. Kasmet į laikinąją globą patenka nuo 120 iki 180 vaikų. 2015 m. tokių buvo 117, 2016 m. – 176. Skaičiuojama, jog šiemet globėjų pagalbos prireiks 400 vaikų.
Iš valstybės biudžeto globėjas gauna 152 eurų globos (rūpybos) išmoką vaiko poreikiams tenkinti ir dar globos (rūpybos) 152 eurų tikslinį priedą.
Kauno miesto savivaldybės tarybos tvarkos apraše numatyti pagalbos pinigai mokami, kai globojamam vaikui nėra nustatytas neįgalumo lygis arba nustatytas lengvas neįgalumo lygis (atsižvelgiama į vaiko amžių): kai vaiko amžius nuo gimimo iki 3 metų ir nuo 10 iki 18 metų amžiaus – 152 eurai; kai vaiko amžius nuo 3 iki 10 metų amžiaus – 114 eurų. Kai globojamam vaikui nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumas (neatsižvelgiama į vaiko amžių) – mokama nuo gimimo iki 18 metų – 152 eurai.
Skirtingi globėjų profiliai – skirtinga alga
Nuo šiol Kaune įvedami skirtingi globėjų profiliai. Budinčiam globėjui (globos trukmė iki 3 mėnesių, įsipareigoja priimti vaiką iki 10 metų amžiaus trumpalaikei globai bet kuriuo paros metu) pagal darbo sutartį bus mokamas mėnesinis 532,5 euro atlyginimas. Tokių globėjų prireiks, kai, pvz., vaikas dėl savo tėvų girtuokliavimo laikinai bus paimamas iš šeimos. Jei tėvams reiks praeiti tam tikrus kursus ar gydymą, vaikutis pereis socialinių globėjų žinion.
Socialiniam globėjui (iki 12 mėn. globos trukmė) mokama 475 eurų dydžio išmoka už vaiko globą, kuriam nėra nustatytas neįgalumas arba nustatytas lengvas neįgalumo lygis, ir 570 eurų dydžio išmoka už vaiko globą, kuriam nustatytas vidutinis ar sunkus neįgalumo lygis.
Atokvėpio globėjai skirti labiau globėjams. Nes esant tam tikroms aplinkybėms, pvz., ligos ar atostogų atveju, globėjams reikia pabūti be globojamo vaiko, tad tam, kad tuo metu vaikas nepatektų į institucinę globą, jis „paatostogauja“ kitoje šeimoje.
Atokvėpio globėjai skirti labiau globėjams.
Tokio profilio globėjui (globos trukmė – iki mėnesio) suteikiama 285 eurų finansinė pagalba už teikiamas atokvėpio paslaugas vaiko globėjui, kuris besirūpina sveiku vaiku arba tokiu, kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis ir 380 eurų pagalba už teikiamas atokvėpio paslaugas vaiko globėjui, kuris rūpinasi vidutinio ar sunkaus neįgalumo lygio vaiku.
Nuolatiniai globėjai vaiką globoja iki pilnametystės, tad tai taip pat nėra įvaikinimas. Jam mokami 152 eurai.
„Būna, kad žmonės šią formą pasirenka, kai galvoja apie įvaikinimą, bet nėra iki galo užtikrinti. Ši forma tarsi palieka atsitraukimo galimybę, bet drauge sudaro ilgalaikio santykio su vaiku užmezgimo perspektyvą“, – paaiškino D.Večerskis.
Kas gali tapti globėju?
Norint tapti globėju, reikia pateikti sveikatos pažymą. Potencialus globėjas negali sirgti sunkiomis ligomis, jis turi turėti pajamų pragyvenimui, gyvenamąjį būstą. Negali būti teistas už tyčinius nusikaltimus (kartu gyvenantys asmenys – taip pat). Jo šeimos nariai turi raštu sutikti, kad asmuo bus globėjas. Globėjas turi dalyvauti parengimo mokymuose. Jų metu vertinamos asmeninės, charakterio savybės, patirtis, žinios.
Globėju negali būti skiriamas asmuo, kuris buvo atskirtas nuo savo vaiko, ar anksčiau yra buvęs globėju, tačiau nušalintas nuo pareigų.
Numatytas ir potencialių globėjų amžius – nuo 21 m. iki 65 m. (išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja vaiko artimasis giminaitis – gali būti jaunesnis ar vyresnis).
Globėju negali būti skiriamas asmuo, kuris buvo atskirtas nuo savo vaiko, ar anksčiau yra buvęs globėju, tačiau nušalintas nuo pareigų.
„Kad pertvarka būtų sėkminga, reikia užtikrinti, kad globėjams ir vaikams būtų užtikrintos tam tikros paslaugos – psichologų, santykių specialistų konsultacijos. Tiek globėjai, tiek vaikai turi žinoti, kad jie nebus su savo problemomis palikti likimo valiai.
Pagaliau, pačiai visuomenei reikia liautis stigmatizuoti tiek tėvų netekusius vaikus, tiek tuos, kurie nori ir išdrįsta pasiimti globoti. Turi tapti normalu gauti atlygį už patį geriausią darbą, nors ne visada lengvą, bet suteikiantį kitam žmogui brangiausią dalyką gyvenime – šeimos šilumą“, – pabrėžė D.Večerskis.
Būsimų globėjų parengimas Kaune gali trukti nuo pusantro iki keturių mėnesių. Svetur tokios procedūros keliskart ilgesnės. Globėjų darbdavys bus Kauno vaikų gerovės centras „Pastogė“.
Daugiau informacijos: http://darbas.kaunas.lt/
