Gruodžio 22 dieną gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“ atstovai „Facebook“ paskyroje pasidalijo iš savivaldybės gautu pasiūlymu, kuriame dėstoma, kaip galėtų keistis gyvūnų laikymo taisyklės. Remiantis paskelbta informacija, daugiabučių gyventojams bus leidžiama turėti ne daugiau kaip du augintinius: šunis, kates arba vieną šunį ir vieną katę. Apie kitų rūšių gyvūnus neužsiminta. Kai kuriems socialinio tinklo vartotojams valdininkų planas pasirodė juokingas. Viena jų ironiškai džiūgavo gyvenanti kitame mieste: „Turiu papūgą ir keturias gyvalazdes, čia jau nusikaltėlė ar dar ne?“
Ne mažiau virtualių kritikos strėlių savivaldybės link skriejo dėl draudimo šunis vedžioti be antsnukių, išskyrus tuos atvejus, kai tam tikroms veislėms antsnukiai negaminami. Taip pat valdininkai siūlo leisti vedžioti ir vesti tik sveikus gyvūnus. Tiesa, ši nuostata jau yra įtraukta į 2015 metais patvirtintas taisykles.
Tai – žingsnis atgal
Benamių gyvūnų prieglaudos „Penkta koja“ atstovės Saulenės Taruškaitės teigimu, toks užmojis – didelis žingsnis atgal. Pasak 15min kalbintos pašnekovės, nors tai tik pasiūlymas, tačiau visuomenę būtina informuoti, kol dar nėra priimtas galutinis sprendimas.
„Iš tiesų nežinome kodėl ir kam reikalingas toks žingsnis. Džiaugėmės, kad Kaune jau buvo galima kvėpuoti... Dėl to labai liūdna. Tik tiek, kad gavome šiek tiek laiko pasiūlymams teikti, bet nežinia ar į juos bus atsižvelgta. Labai džiaugiamės, kad visuomenėje kilo sambrūzdis“, – teigė ji.
15min žiniomis, savivaldybė buvo numačiusi priimti visuomenės siūlymus iki gruodžio 28 dienos, vėliau terminas prailgintas iki sausio 15-osios. S.Taruškaitė atskleidė, kad benamius gyvūnus globojanti organizacija jau išdėstė savo rekomendacijas, tačiau nerimavo, ar į jas bus atsižvelgta.
Negaili kritikos
„Visų pirma, pasisakėme dėl namuose laikomų augintinių skaičiaus ribojimo. Tai yra nesąmonė. Negalima apibrėžti, kiek gyvūnų gali žmogus turėti, nes viskas priklauso nuo to, kaip jie prižiūrimi. Galima laikyti ir du gyvūnus, bet jais visiškai nesirūpinti – nuo to blogai ir pačiam gyvūnui ir kaimynams, kyla grėsmė ir visuomenei. Galima turėti 3 ar 4 didelių veislių šunis, jais visapusiškai rūpintis ir niekas nuo to nenukentės. Dėl to manome, kad toks pasiūlymas neobjektyvus ir visiškai nereikalingas. Be to, kyla daugybė klausimų. Pavyzdžiui, ką daryti žmonėms, kurie turi daugiau gyvūnų?“, – svarstė organizacijos atstovė.
Pertekliniu ir nenaudingu, 15min kalbinta S.Taruškaitė laiko reikalavimą visiems šunims dėti antsnukius. Pasak jos, visuomenė turi orientuotis į sąmoningą gyvūnų auginimą bei auklėjimą. Pašnekovė pabrėžė, kad antsnukis netgi gali pakenkti šuns sveikatai.
Nėra prasmės kiekvieną šunį kišti į antsnukį. Tai šeimininkas turi nuspręsti, ar jo šuniui reikia, ar ne.
„Žiemą jis gali prišalti, o vasarą kenksmingas todėl, kad šuo negali lekuoti. Kaip žinome, šunys neprakaituoja, jie tik lekuoja. Nėra prasmės kiekvieną šunį kišti į antsnukį. Tai šeimininkas turi nuspręsti, ar jo šuniui reikia, ar ne“, – kritikos negailėjo pašnekovė.
Ne mažiau klausimų prieglaudos atstovei sukėlė pasiūlyme įrašyta idėja, kad vedžioti ir vesti bus galima tik sveikus gyvūnus. Kaip susirgusį augintinį teks nuvesti pas veterinarą? Ar šlubuojantis gyvūnas laikomas sergančiu? Ji atkreipė dėmesį, kad valdininkai nenurodė, kokie gyvūnai yra nesveiki. Pasak S.Taruškaitės, kyla rizika, kad priimta nauja tvarka taps nesutariančių kaimynų sąskaitų suvedimo priemone, pasipils skundai. 15min pašnekovė atviravo, kad skaudžiausia tai, jog savivaldybė nesiima spręsti bene svarbiausios – benamių gyvūnų problemos.
„Taip pat dėl kačių kastravimo programos liūdna, nes ji tikrai galėtų veikti. Programa beprotiškai apsunkinta, todėl labai daug su ja vargome. Programą vykdėme apie du metus. Iškastravome apie 1500 kačių, tai įsivaizduokite, kiek kačiukų nebus atvesta. Aišku, užtenka vienos katės ir vėl pasipila...
Manome, kad programos rezultatai galėtų būti labai geri, todėl liūdna, kad į mūsų pasiūlymus iki šiol nebuvo atsižvelgta. Tarkime, kai kuriose seniūnijose mes išvis negalėjome kastruoti, nes seniūnas nutaręs, kad tokios problemos nėra. Arba mano, kad kates reikia tik naikinti, nes tai kenkėjai. Pavyzdžiui, norint kastruoti kates prie garažų, kurie turi daug savininkų, reikia gauti jų visų sutikimą. Tą padaryti realybėje yra labai mažai šansų: vieniems tos katės neįdomios, kiti net nežino, kam garažai priklauso. Todėl manome, kad programa turėtų būti palengvinta“, – patirtimi dalijosi S.Taruškaitė.
Oficialaus projekto nėra
15min susisiekė su Kauno savivaldybės atstovais, tačiau į klausimus, su kokiais pokyčiais susidurs miestiečiai, Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė neatsakė. Lieka neaišku, kodėl ir kieno iniciatyva planuojama keisti tvarką.
„Jokio oficialaus gyvūnų laikymo taisyklių pakeitimo projekto kol kas nėra. Visų pasiūlymų laukiame iki sausio 15 d., tuomet diskutuosime Gyvūnų globos ir priežiūros taryboje. Į visus klausimus atsakysime kai bus oficialus taisyklių pakeitimo projektas. Idėjų ir pasiūlymų lauksime elektroniniu paštu: aplinkos.apsaugos.skyrius@kaunas.lt, kristina.skeriene@kaunas.lt. Laiškus taip pat galima siųsti gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkui: domas.sirgedas@kaunas.lt
