Kaune skaičiuojama keliolika daugiabučių, kurių gyventojai gali pasinaudoti šia valstybės parama.
„Tai leis pagaliau išspręsti per dešimtmečius susikaupusią ir įsisenėjusią problemą dėl nesaugaus dujų balionų naudojimo daugiabučiuose, kas kelia riziką ne tik tiems, kurie iki šiol naudoja šiuos balionus, bet ir aplinkiniams gyventojams. Suprantant, kad šis klausimas yra socialiai jautrus ir ypač aktualus regionuose, ieškojome tokio sprendimo, kuris padėtų žmonėms patirti kuo mažiau iššūkių – tiek finansinių, tiek biurokratinių, o valstybė maksimaliai prisidėtų“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Įvertinus nelaimių rizikas dėl daugiabučiuose namuose naudojamų dujų balionų ir siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, Energetikos ministerija dar pernai parengė veiksmų planą, pagal kurį trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai nuo 2022 metų pabaigos nebegalės būti naudojami.
Atsižvelgiant į socialiai pažeidžiamų grupių poreikius ir siekiant padėti daugiabučių namų gyventojams pereiti nuo dujų balionų prie saugių energijos šaltinių – elektros ar gamtinių dujų – Vyriausybė iš biudžeto šiais metais tam skyrė 15 mln. eurų, o kitąmet planuojama dar 10 mln. eurų.
„Apklausėme seniūnijas ir išsiaiškinome, jog Kaune daugiabučių, kuriuose vis dar naudojami dujų balionai, turime apie 18. Didžioji dalis – Rokuose, keletas yra Palemone. Kauniečiams siūlome nepraleisti progos pasinaudoti valstybės parama ir paversti savo namus saugesne vieta“, – teigė Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis.
Numatyta, kad parama vienam butui sieks iki 600 eurų – daugiabučio namo vidaus elektros ar dujų tinklų instaliacijai sutvarkyti ir viryklei įsigyti.
Paraiškas kompensacijoms gauti turi teikti daugiabučio namo atstovai – daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo, bendrija ar administratorius. Taip siekiama, kad nesaugiai eksploatuojamų dujų balionų būtų atsisakyta kuo greičiau, o galimybė gauti valstybės paramą gyventojams nesukeltų papildomų administracinių rūpesčių.
Daugiabutis namas, kuriame numatoma vykdyti dujų balionų keitimo į elektros energiją arba gamtines dujas projektą, turi būti įtrauktas į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) viešai skelbiamą daugiabučių namų sąrašą. Čia patenka trijų ar daugiau aukštų, neskaitant cokolinių ir mansardinių aukštų, daugiabučiai, kuriuose maistui ruošti naudojami dujų balionai ir kuriems centralizuotai maisto gamybai netiekiamos suskystintos dujos.
„Per metus įvyksta 4–5 nelaimės dėl dujų balionų sprogimo, kurių pasekmės būna labai skaudžios. Norėtume priminti ir neseną įvykį, kai netoli Elektrėnų sprogus dujų balionui tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta aukų. Todėl ypač svarbus yra saugus balionų naudojimas buityje“, – pažymi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė.
Ar daugiabutis namas yra sąraše galime pasitikrinti VERT svetainėje (https://bit.ly/dujosbutuose). Jei namas neįtrauktas į šį sąrašą, bet atitinka reikalavimus, gyventojas ar daugiabučio administratorius turi kreiptis į savivaldybės administraciją, o savivaldybė – į VERT dėl sąrašo papildymo.
Norintiems pasinaudoti valstybės teikiama negrąžinama parama ir gauti ją dar šiemet, sąmatas būtina pateikti iki spalio 1 dienos, kad būtų rezervuotos lėšos. Darbus atlikti reikia iki lapkričio 30 dienos, pateikiant jų užbaigimo aktus ir kitus privalomus dokumentus.
Lietuvos energetikos instituto mokslininkų atlikta studija parodė, kad lyginant išlaidas maisto ruošimui, kuomet naudojamos 50 litrų balionuose parduodamos suskystintos dujos ir elektros energija indukcinei viryklei, kainos skirtumas išlieka minimalus. Virtuvėje naudojant elektrą vidutiniškai atsieina tik 0,90 Eur per mėnesį brangiau.
Tačiau saugumo požiūriu nauda nepalyginamai didesnė – nenaudojant dujų balionų, o pasitelkus elektrinę viryklę ar prisijungus prie gamtinių dujų skirstymo tinklo, kur kas efektyviau užtikrinamas saugumas tiek butui, tiek ir visam namui. Kartu tai yra gerokai patogiau – nebereikia keisti dujų balionų, rūpintis saugia jų eksploatacija ir su tuo susijusiomis papildomomis išlaidomis.
