„Nors per laidotuves paprastai liūdime, bet šiandien galime džiaugtis, kad mūsų broliai ir seserys garbingai palaidoti pagal visas tradicijas ir kanonus“, – po laidotuvių ceremonijos prie kapo kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės Kauno skyriaus pirmininkas Gercas Žakas.
Jis padėkojo fortą valdančio Karo paveldo centro direktoriui Vladimirui Orlovui, kad jo darbuotojai aptiktus palaikus tvarkant teritoriją juos surinko ir paliko saugoti.
Aptikti žmonių palaikai buvo sudėti į tris dėžes ir palaidoti. Tarp kaulų aptikta ir išlikusių batų, kai kurie jų yra vaikiški.
Pasak G.Žako, yra daug duomenų, kad būtent VII forte naciai ir kolaborantai surengė pirmas masines žydų žudynes Kaune.
Rabinas Abrahamas Ginsbergas pasakojo, kad tokių masinių kapaviečių daug aptinkama ir Lenkijoje, Ukrainoje.
„Šie žmonės jau pakankamai prisikentėjo. Kai mes dirbame su šiais kapais, mes matome kančias, kurias jie ištvėrė – tai kartais labai akivaizdu, nes randame kulkų, matyti sužalojimai. Svarbu padaryti viską, ką galime, kad bent dabar jie galėtų ilsėtis ramybėje. Pagal žydų tradicijas, žydo siela gali ilsėtis tik tada, kai ramybėje yra kūnas“, – aiškino A.Ginsbergas.
Pasak G.Žako, yra daug duomenų, kad būtent VII forte naciai ir jų kolaborantai lietuviai surengė pirmas masines žydų žudynes Kaune.
Prieš dvejus metus radę žmonių palaikus forto teritorijoje jį valdančio Karo paveldo centro darbuotojai sukrovė palaikus į maišus ir laukė Kauno savivaldybės sprendimo. Bet miesto valdžia ilgai nieko neatsakė, kol apie tai nesužinojo Lietuvos žydų bendruomenė ir jos vadovė Faina Kukliansky.
Kaip rašė 15min.lt, Kauno VII forte 2012 m. rastus žydų palaikus nuspręsta perlaidoti jų radimo vietoje. Ant esamo žemės lygio bus užpilamas papildomas grunto sluoksnis.
Kauno VII forto teritorijoje gali būti 5 tūkst. nužudytų žmonių palaikai. Šioje vietoje ketinama pastatyti paminklą. Lietuvos žydų bendruomenė taip pat kreipsis į Kultūros paveldo departamentą, kad būtų papildytas kultūros vertybės – Kauno tvirtovės VII forto – vertingųjų savybių aprašas, pažymint, kad šiame objekte yra masinių žudynių vieta.
Sprendimas perlaidoti palaikus jų radimo vietoje buvo aiškinamas žydų religine teisine nuostata, kad tuo atveju, kai palaikai randami vietoje, kur žmonės buvo nužudyti ar palaidoti, jie negali būti iškeliami iš tos vietos.
Antrojo pasaulinio karo metai naciai Lietuvoje, padedami vietos kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
