Priekabių žiūrovų teigimu, pasikabinti ir pasiimti paltą užtrunka per ilgai laiko, o, norint atlikti gamtinius reikalus per svarbias varžybas, tenka apsišarvuoti kantrybe ir atstovėti ilgą eilę.
Įrengs daugiau kabyklų
Bendrovės „Kauno arena“ direktorius Vilhelmas Motiejūnas patikino, kad, atsižvelgus į žiūrovų poreikius, jau yra gaminamos papildomos mobilios rūbinės. Pirmame aukšte drabužius galės pasikabinti 3,9 tūkst., o antrame – apie 3 tūkst. žmonių. „Problemų tikrai neliks, nes ne visi žiūrovai ir nori pasikabinti rūbus“, – teigė V.Motiejūnas.
Jo įsitikinimu, kiekviename aukšte įrengti tualetai taip pat pilnai patenkina žmonių poreikius. Spūstys prie tualetų kartais susidaro tik per krepšinio rungtynes, kai alaus paragavę sporto aistruoliai per didžiąją pertrauką iš karto užgriūna visas kabinas.
Rėmėsi amerikiečių pavyzdžių
„Žalgirio“ arenos architektas Eugenijus Miliūnas „15min“ pasakojo, kad projekte rūbinės nebuvo numatytos.
„Rėmėmės amerikiečių pavyzdžiu, kurie masiškai atsisakė rūbinių, prie kokių buvome įpratę sovietmečiu, panašiose arenose naudojimo. Tai kelia daug diskusijų, nes europiečiai nepripratę prie to. Amerikiečiai mobilias rūbines įrengia tik kai kuriose zonose, ložėse.
Mūsų projekte mobilios rūbinės nebuvo numatytos, nes buvome nutarę šį klausimą išgvildenti per laiką, atsižvelgiant į konkretų poreikį. Juk mes visai neturime lietuviškos tokių arenų statybos ir naudojimo patirties“, – aiškino šiuo metu sunkiai sergantis E.Miliūnas
Tualetų turi pakakti
„Žalgirio“ arenos projekto autorius taip pat stebisi, kad kai kurie žiūrovai skundžiasi tualetų trūkumu. Specialisto teigimu, jų kiekis buvo apskaičiuotas remiantis Europoje veikiančiomis panašaus dydžio arenomis.
„Galbūt kai kurie žmonės dar nežinojo kur yra tualetas, turėjo palaukti, todėl yra nepatenkinti. Tačiau turime suprasti – neįmanoma pasiekti tokio sprendimo, kuris tenkintų absoliučiai visus“, – sakė E.Miliūnas.
Jei, praėjus pusmečiui ar metams, pasirodytų, kad iš ties tualetų trūksta, nebūtų sunku įrengti papildomus. Mat žiūrovų aptarnavimui skirtos patalpos yra labai erdvios. Šia prasme ji žymiai lenkia Vilniaus „Siemens“, jau nekalbant apie mažesnes kitų Lietuvos miestų arenas.
Ekskursija – 26 litai
Didžiausia Baltijos šalyse arena iki šiol labai domina ne tik kauniečius, bet ir kitų miestų gyventojus, todėl Kauno turizmo informacijos centras pradėjo rengti ekskursijas po „Žalgirio“ areną.
Sumokėjus nuo 26 litų vienam asmeniui, per 60-90 minučių gidas aprodys visą keturių aukštų areną, papasakos jos statybos istoriją, pateiks įdomių techninių faktų, nuves į „Žalgirio“ komandos treniruočių salę, VIP ložes.
„Ši ekskursija atveria arenos duris visuomenei. Manau, kad apžiūrėti „Žalgirio“ arenos atvyks ne tik sporto sirgaliai, bet ir miestiečiai, kurie dar neturėjo galimybės apsilankyti joje“, – per ekskursijos pristatymą sakė Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.
Arena skaičiais
– Bendras arenos plotas – 40 000 m2;
– Sporto renginiai – nuo 12 300 iki 15 442 žiūrovų;
– Koncertai – nuo 2 574 iki 17 500 žiūrovų;
– Cirko pasirodymai – iki 15 400 žiūrovų;
– Ketinama surengti ne mažiau 75 renginių ir sulaukti virš 300 000 žiūrovų per metus;
– Arenoje sumontuotas didžiausias Skandinavijos ir Baltijos šalyse informacinis kubas: viena kubo plokštuma – 21,5 m2 ploto;
– Visą arenos salę juosia 262 metrų informacinė LED ekranų juosta.
Spūstis prie tualetų „Žalgirio“ arenoje per krepšinio rungtynes. 15min.lt nuotr. |