Savanorių mokykloje „Žalgirio“ vadovas įgudo naudotis ginklu, pramoko karinės taktikos ir drausmės.
Norėčiau, kad ir man taip sektųsi vadovauti, kaip kariuomenės vadams, kad sistema veiktų kaip laikrodis, – sakė P.Motiejūnas.
„Sunkiausia gal buvo prisitaikyti prie griežtos tvarkos, kai tau nurodo, kada miegoti, kada keltis, kai visą laiką esi įtampoje ir beveik be laisvo laiko. Priprasti prie to buvo sudėtinga. Tuo tarpu turėti griežtus vadovus patiko. Norėčiau, kad ir man taip sektųsi vadovauti, kaip kariuomenės vadams, kad sistema veiktų kaip laikrodis“, – atviravo P.Motiejūnas.
Krepšininkus siųs į pratybas
Kariuomenėje gauta patirtimi jis ketina pasidalinti ir su „Žalgirio“ krepšinio klubu. Administraciniame klubo darbe P.Motiejūnas norėtų pritaikyti išmoktas drausmės taisykles, o krepšininkus siektų pamokyti ginti tėvynę.
„Komandoje disciplina yra panaši, bet administracijos darbe to kareiviško aiškumo norėčiau daugiau. Turi daryti, kas pasakyta, o jei nepatinka, apsisuki ir išeini“ , – sakė jis.
P.Motiejūnas neabejojo, kad, jei Lietuvoje prasidėtų karas, ginti tėvynę stotų ne vienas žalgirietis. Tiesa, gal daugiau tarp šalies gynėjų pasitaikytų buvusių, o ne esamų žaidėjų, nes nuolat sportuojantys vyrai per metus vargiai gali rasti tris laisvas savaites baziniams kariniams mokymams.
„Nors tie, kurie dabar žaidžia, irgi, manau, jei užsidarytų viskas ir nebebūtų galimybės žaisti krepšinio, eitų kovoti už tėvynės laisvę. Gal ne visi, bet tokių tikrai būtų“, – įsitikinęs „Žalgirio“ generalinis direktorius.
„Nors tie, kurie dabar žaidžia, irgi, manau, jei užsidarytų viskas ir nebebūtų galimybės žaisti krepšinio, eitų kovoti už tėvynės laisvę. Gal ne visi, bet tokių tikrai būtų“, – įsitikinęs „Žalgirio“ generalinis direktorius.
Todėl artimiausiu metu „Žalgirio“ vadovybė su Lietuvos kariuomene turi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kuria klubas įsipareigos rasti laiko bent trumpiems gynybos kursams bei padės kariuomenei pritraukti daugiau savanorių.
„Norėtume supažindinti komandą ir klubo administraciją su tuo, kaip vyksta karinės pratybos, o karius ir savanorius pakviesti atvykti į mūsų varžybas.
Kariuomenės orkestras arenoje taip pat galėtų rengti pasirodymus. Tikrai rasime bendrų taškų“, – užtikrintas P.Motiejūnas.
Prasmę mato ne visi
Toks klubo generalinio direktoriaus P.Motiejūno patriotiškumas džiugina ne visus žalgiriečius.
„Žalgirio“ vyriausiojo trenerio asistentas Šarūnas Jasikevičius klausimą apie galimybes stoti į Krašto apsaugos savanoriškąsias pajėgas arba Šaulių sąjungą, kur tarnybai reikia skirti kur kas mažiau savo laiko, pasitiko arogancija.
„Jūs čia rimtai man tokį klausimą užduodate?“ – pyktelėjo Š.Jasikevičius ir pridūrė, kad, nors ir domisi situacija Ukrainoje, savo nuomonės „apie politiką“ tikrai nereikš.
Pabrėžus, kad klausimas ne apie politiką, o apie valstybės gynimą, jis nuomonės nepakeitė. Taip pat skeptiškai Š.Jasikevičius įvertino ir žalgiriečių galimybes prisidėti prie bet kokių, dabar Lietuvoje vis dažniau rengiamų, pagalbos Ukrainai akcijų.
„Kalbėsiu tik apie krepšinį“, – pokalbį nutraukė legendinis krepšininkas.
Tuo tarpu jaunasis „Žalgirio“ vidurio puolėjas Artūras Gudaitis pripažino, kad apie situaciją Ukrainoje komandos nariai neretai pasikalba tarpusavyje. Visi, anot jo, tikisi, kad situacija bus išspręsta diplomatiniu keliu ir karas į Lietuvą neateis.
Esu taikus žmogus, todėl tam, kad aš pats paimčiau ginklą, apsišarvuočiau ir eičiau kariauti, tai jau reiktų kažko kardinalaus. Gal per daug myliu savo gyvenimą? – abejojo A.Gudaitis.
„Turbūt visi, kas seka naujienas, kas skaito, truputį bijo. Kiekvienam pasąmonėje kyla tas klausimas, o ką aš pats daryčiau. Esu taikus žmogus, todėl tam, kad aš pats paimčiau ginklą, apsišarvuočiau ir eičiau kariauti, tai jau reiktų kažko kardinalaus. Gal per daug myliu savo gyvenimą? Neatmetu, kad, atsiradus galimybei, pavyzdžiui, pasitraukti į užsienį, ja pasinaudočiau. Man svarbiausia, kad mano artimieji būtų saugūs“, – atviravo krepšininkas.
Tik žalgirietis Darius Songaila neatmetė galimybės, kad, kilus pavojui tėvynei, ir pats galėtų stoti ją ginti ginklu: „Turiu medžiotojo pažymėjimą, su ginklu tikrai moku elgtis, todėl, jei tikrai prireiktų, nebūtų viskas absoliučiai nauja.“
Taip pat D.Songaila, iki šiol 2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio skirdavęs sporto organizacijoms, dabar jau svarsto, ar, situacijai prastėjant, nederėtų verčiau remti kariuomenės. Pasak jo, Lietuva turi kuo greičiau įgyvendinti savo įsipareigojimus NATO ir būtų puiku, jei savo išgalėmis prie to prisidėtų ir eiliniai piliečiai.
„Žalgiris“ vienijo kovai už laisvę
„Žalgirio“ krepšinio klubas Lietuvos istorijoje visada užėmė ypatingą vaidmenį. Ypač svarbios būdavo 1987–1989 metais vykusios Kauno „Žalgirio“ kovos su Maskvos CSKA klubu Sovietų Sąjungos pirmenybėse, kurias laimėjus „Žalgiriui“, visa Lietuva jautėsi lyg nugalėjusi Sovietų Sąjungos imperiją.
Patriotiškumą tuomet demonstruodavo ir krepšininkai. Štai legendinis krepšininkas Arvydas Sabonis atsisakė žaisti Maskvos CSKA, nepaisant to, kad ten jam buvo žadamos kur kas geresnės sąlygos.
