„Šiandien su pilietine gėda tenka apgailestauti, kad iki 1991 metų rugpjūčio mėnesio savanoriais tapę jaunuoliai, jų pasiryžimas ir drąsa beveik beginkliais ginti tėvynę visuomenėje pernelyg retai prisimenami, o pasižymėjusieji nepakankamai įvertinami“, – pareiškė buvęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo vicepirmininkas.
„Jie visi gynė ką tik iš sovietinės okupacijos išsilaisvinusią Lietuvos valstybę, todėl rūpintis jais yra valstybės pareiga pagal savo galimybes“, – pabrėžė jis.
K.Motieka tvirtina šiandien matąs, kad tokio valstybės dėmesio ir rūpinimosi Lietuvos gynėjais stokojama.
Jis stebėjosi, kaip Seimo nariai galėjo inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), o šis galėjo įžvelgti prieštaravimą Konstitucijai tame, kad Vyčio kryžiaus ordino kavalieriams be valstybės apdovanojimo, dar būdavo numatyta skirti ir žemės.
K.Motieka pateikė 1922 metais kariams savanoriams ir Vyčio kryžiaus ordino kavalieriams įstatymais garantuotų privilegijų sąrašą. Jie gaudavo ne tik žemės, bet ir turėjo pirmenybę į valstybės tarnybą, jų vaikams užtikrintas nemokamas mokslas ir stipendijos valstybinėse aukštosiose mokyklose, garantuotos medicinos paslaugos ir pan.
„Kada Lietuva buvo turtingesnė – 1922 metais ar 2011 metais? – retoriškai klausė K.Motieka. – Ir kodėl iki sovietinės okupacijos 1940 metų birželį paminėti žmonės buvo laikomi pagarboje ir įvairiais valstybės svertais buvo remiami ne tik jie, bet ir jų šeimos, o 1990–1991 metų kariai savanoriai ir apdovanotieji pagal Valstybės apdovanojimų įstatymą atsirado už valstybės rūpesčio ribų?“
Kaip pagrindinę šių laikų Lietuvos valstybės bėdą, signataras nurodė valdžios atitrūkimą ir nusisukimą nuo žmonių.
„Ar ne teisūs kalbėjusieji net iš šios tribūnos, kad Lietuvos valdžia palaipsniui tolo ir atitolo ne tik nuo Lietuvos gynėjų, bet ir nuo Lietuvos žmonių, jų gyvenimo, rūpesčių ir net tikėjimo savo valstybe. Ar Lietuvos valdžia kada nors padarė išvadas, kodėl pasitikėjimo ja reitingai metai po metų tarp Europos valstybių yra mažiausi? Manau, kad ne“, – iš Kovo 11-osios salės tribūnos Seime tvirtino K.Motieka.
„Okupacijos metais likimo priverstų užsienyje gyventi lietuvių šūkis buvo – „veidu į Lietuvą“. Dabartinis visuomenės ir organizacijų uždavinys – priversti Lietuvos valdžią atsisukti veidu į žmones“, – sakė jis.
Šiems K.Motiekos žodžiams sekmadienį minėjime dalyvavę savanoriai ir laisvės gynėjai plojo atsistoję.
Sekmadienį Lietuvoje minimos paskutine okupacijos auka vadinamo savanorio Artūro Sakalausko 20-osios žūties metinės.
A.Sakalauskas 1991-ųjų rugpjūčio 21 dieną žuvo gindamas Aukščiausiosios Tarybos rūmus.
