Vilniuje gyvenantis ūkininkas Jonas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.) 15min persiuntė K.Starkevičiaus siųstą laišką, kuriame politikas kreipiasi į ūkininkus ir jų šeimos narius.
Laiške Seimo narys kalba apie skandalus „darbiečių“ valdomoje Žemės ūkio ministerijoje, artėjančias derybas dėl Europos Sąjungos paramos Lietuvai po 2020 metų ir paprašo jį reitinguoti.
„Eikime į geresnę rytdieną – tegu kalba darbai. Jūsų balsas – lemiamas“, – laišką baigia buvęs ministras.
Ūkininkui Jonui kilo klausimas, iš kur K.Starkevičius gavo jo elektroninio pašto adresą, nes su politiku Jonas tikino niekad jokių reikalų neturėjęs.
Ūkininkui Jonui kilo klausimas, iš kur K.Starkevičius gavo jo elektroninio pašto adresą.
Jis spėjo, kad K.Starkevičius galėjo pasinaudoti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenų baze.
„Pats savo ūkininko duomenų viešoje prieigoje neradau. Tad duomenys arba nutekinti, arba galbūt pavogti“, – svarstė Jonas.
Tūkstantį adresų teigia sukaupęs pats
K.Starkevičius 15min aiškino, kad ūkininkų adresų duomenų bazę sukaupė pats dirbdamas ministru ir Seimo Kaimo reikalų komitete.
Jis teigė laišką siuntęs apie 1 tūkst. ūkininkų. Tačiau stebėtis nemažu skaičiumi, anot jo, nereikėtų, nes jis priklauso Lietuvos Šeimos ūkininkų sąjungai, yra Grūdų asociacijos narys.
„Ne, visiems ūkininkams nesu siuntęs, tik tiems, su kuriais bendravau“, – patikino parlamentaras.
Jis pridūrė neleistinais būdais duomenų negavęs.
Konservatoriaus teigimu, tai – ne pirmas jo laiškas ūkininkams, anksčiau K.Starkevičius prisipažino prašęs pasiūlymų partijos programai, o vėliau – siuntęs ir pačią programą.
Politikas sakė, kad jo laišku nepatenkintas ūkininkas gali už jį tiesiog nebalsuoti: „Tegul ir nebalsuoja, čia jo pasirinkimas – aš tik siūlau.“
Laišką jis vadino paprasta informacijos sklaida ir stebėjosi, kad jis užkliuvo: „Aš esu aktyvus ūkininkas, tai kodėl negaliu pasakyti savo žodžio?“
15min vėl susisiekus su Jonu, šis tikino ūkininku tapęs tik pernai, o K.Starkevičiaus minėtoms organizacijoms nepriklausantis.
„Su K.Starkevičiumi neturėjau jokių – nei verslo, nei organizacinių, ar kitokių reikalų. Jokio ryšio neturiu. Jis iš kažkur ištraukė mano asmens duomenis, kuriuos privalo saugoti valstybė ir panaudojo savo asmeniniams tikslams. O kiti mano asmens duomenys kur gali patekti?“, – piktinosi jis.
Ūkininkų duomenis sauganti institucija: adresų nedavėme
ŽŪIKVC atstovė spaudai Ramunė Visockytė patikino 15min, kad iš šio centro K.Starkevičius duomenų negavo ir gauti negalėjo.
„Iš mūsų jokiu būdu. Net dabartiniam ministrui neįmanoma būtų gauti“, – sakė ji.
Pasak R.Visockytės, norint gauti institucijos turimus duomenis, asmuo turi rašyti prašymą ir raštu įsipareigoti jų neatskleisti. „Sunku būtų įsivaizduoti, kad K.Starkevičius rašo mums raštą ir prašo ūkininkų elektroninio pašto adresų, nes nori jiems išsiuntinėti laišką“, – juokėsi ji.
R.Visockytė sakė, kad tokius duomenis galima sukaupti arba gauti ir per žemdirbių organizacijas.
K.Starkevičių apskundė VRK
Dėl minėto „atviro laiško“ VRK ketvirtadienį gavo skundą, kurį komisija tirs artimiausiu metu.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pabrėžė, kad tik po tyrimo paaiškės, ar K.Starkevičius padarė ką nors draudžiamo.
Tačiau, anot jo, jau dabar galima įžvelgti galimus pažeidimus. Visų pirma, K.Starkevičiaus „atviras laiškas“ nėra pažymėtas kaip politinė reklama.
„Kita problema yra dėl duomenų apsaugos. Ponas Kunčinas (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius – aut.) gali supykti – iš kur jis gavo adresus, kodėl siuntė neatsiklausęs?“, – teigė Z.Vaigauskas.
Prieš siųsdamas laišką turėjo gauti adresato sutikimą
VDAI direktorius Algirdas Kunčinas 15min yra sakęs, kad pagal tiesioginės rinkodaros taisykles, reklama gali būti siunčiama tik turint išankstinį sutikimą.
„Ne kartą aiškinau politinėms partijoms ir kandidatams, kad norėdami siųsti tokia reklamą, jie turi turėti sąrašą žmonių, kurie yra davę sutikimą tokią reklamą gauti. Tokius sutikimus politikams gauti nėra sunku. Jie rengia susitikimus, bendrauja, turi savo rėmėjų sąrašus. Turint sutikimus toks siuntimas būtų visiškai teisėtas. Siunčiant be sutikimo kyla klausimas, kiek tai teisėta“, – pabrėžė jis.
A.Kunčinas akcentavo, kad net ir turint sutikimą, gavėjui turi būti sudaryta galimybė reklamos atsisakyti.
