Kaip įprasta, tarpusavyje susigrūmė ir Lašininis su Kanapiniu. Nors šių dviejų personažu kova vyksta per kiekvienas Užgavėnes, šiemet ji buvo nuspalvinta rinkiminėmis spalvomis. Lašininis su Kanapiniu, visai kaip politikai, bandė susirinkusius vilniečius ir miesto svečius patraukti į savo pusę, girdami save ir berdami pažadus. Lašininis bandė įrodyti, kad jį palaikę žmonės bus sotūs ir pilvoti, kaip ir jis. O Kanapinis stengėsi visus papirkti savo energija ir grožiu.
Su rinkimais susijusių juokų netrūko ir kitų persirengėlių kalbose. Štai čigonai, griežtai pareikalavę juos vadinti tik romais, stengėsi paguosti vilniečius dėl to, kad rinkimus prieš savaitę Vilniuje laimėjo lenkai. Esą čigonų rinkimuose taip pat laimėję ne jie patys, o vengrai.
Žvarbus vėjas ir sniegas šventės dalyvių neišbaidė, jie įsitraukė į bendrus ratelius, klausė dainų ir pokštų bei tvirtai tikėjo, kad žiemą pagaliau pavyks išvaryti iš kiemo, o kartu su ja, kaip pareiškė Lašininis, nebeliks ir didelių sąskaitų už šildymą.
Visi blogi darbai, ketinimai ir mintys šįkart buvo sudėti ne į Morę, kaip buvo įpratę vilniečiai o į aukštaičių Užgavėnių baidyklę Gavėną. Būtent jis šventės pabaigoje paskendo dūmuose, o kartu su juo sudegė ir visi negeri pernai metų dalykai.
Užgavėnių linksmybių Vilniuje bus ir antradienį, tikrąją Užgavėnių dieną. O po jų prasidės gavėnia – šešių savaičių susikaupimo ir rimties metas, belaukiant Velykų.