Čekoniškių verbų ir buities seklyčios vedėja Janina Norkūnienė sako, kad ši Vilniaus rajono dalis, esanti už Pilaitės, nuo seno buvo turtinga įvairiomis žolelėmis, todėl tradicija rišti tokias puokštes galėjo gimti kažkam netyčia paprastą popierinę ar autentiškąją, kurią sudaro blindės, kačiukų ir kadagio šakelės, verbą papuošus džiovintomis gėlėmis.
Verbų rišimas šio krašto moterims yra visų metų darbas – tenka dalį augalų užsiauginti, kitus surinkti, tinkamai išdžiovinti, apsaugoti nuo pelių. „Mūsų seklyčioje lankosi moterys, kurių ne tik mamos ir močiutės, bet ir prosenelės tuo vertėsi. Šio krašto moterys, tikrosios verbų rišėjos, nieko kito ir negeba daryti. Turime vieną moterį, kuri „serga“, jeigu neturi žaliavos verboms dvejiems metams į priekį“, – pasakojo J.Norkūnienė.
Tokia verbų rišimu „serganti“ moteris yra tautodailininkė Teresa Michalkevič. Didžiausios Lietuvoje verbos, kurios aukštis buvo net 6 metrai, o svoris – 150 kilogramų, autorė verbų rišimu susidomėjo dar paauglystėje, nors jos šeimos moterys šia veikla nesivertė. „Aš to pramokau iš savo pusseserės anytos, kuriai padėdavome rinkti žoles. Ištekėjusi apsigyvenau šalia moters, kuri daugybę metų kūrė verbas, ji įtraukė ir mane. Jau 26 metus rišu verbas, šia veikla susidomėjo ir mano dukra, dabar tai darome dviese“, – sakė T.Michalkevič.
Madoms nepavaldžios
Turime vieną moterį, kuri „serga“, jeigu neturi žaliavos verboms dvejiems metams į priekį, – pasakojo J.Norkūnienė.Kaziuko mugei moteris sako surišanti apie 500 verbų ir visos jos bent šiek tiek skiriasi savo dydžiu, forma, spalvomis. T.Michalkevič teigimu, madų šiame amate nėra, viskas priklauso nuo rišėjos fantazijos ir turimų augalų. Tačiau moteris pastebi, kad Vilniaus Kaziuko mugėje pastaraisiais metais žmonės nelabai nori pirkti dažytas verbas, mieliau renkasi natūralesnes.
„Bet ateina ir tokių pirkėjų, kurie priekaištauja, kad verbos nedažytos, trūksta spalvų. Kai važiuojame į Lenkiją, ten vežame dažytas – lenkai labiau mėgsta spalvotas verbas“, – pasakojo T.Michalkevič.
Moteris tikino, kad pradėdama rišti verbą jau būna sugalvojusi, kaip ji atrodys, ir tik retais atvejais tenka verbą išardyti ir pradėti iš naujo. „Kiek prirenkame kilogramų augalų, niekada nesvėrėme, bet medžiagos reikia tikrai daug. Retų gėlių tenka važiuoti net į Trakų rajoną“, – pripažino rišėja.
Šis darbas reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir ištvermės bei jėgų, pripažįsta T.Michalkevič, tačiau artimiausiu metu šios širdžiai mielos veiklos ji atsisakyti neketina, nors praturtėti iš verbų rišimo ir pardavimo, jos manymu, vargu ar įmanoma.
„Vidutinio dydžio verba kainuoja apie 15 Lt, ją pagaminti užtrunka apie 3–4 valandas, jeigu yra paruošta visa reikalinga medžiaga. Anksčiau daugiau parduodavome, bet prasidėjus ekonominiam sunkmečiui žmonės nenori brangiai mokėti, o gal ir nesupranta, kiek laiko ir pastangų reikia įdėti norint surišti gražią verbą“, – sakė T.Michalkevič.
Verbos šių metų Kaziuko mugėje, anot moters, kainuos skirtingai – nuo 5 Lt už nedideles iki 150 Lt už trijų ir daugiau metrų. Tačiau sumokėjus mokestį už leidimą prekiauti, paskaičiavus kitas išlaidas uždarbis nebūsiąs didelis.
Gali būti ir kiniškų prekių
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Kaziuko mugės akimirkos |
Pernai pažeidimų padarę pardavėjai šiemet gavo vienas prasčiausių vietų mugės gale, – sakė T.Rimdžius.Vienas iš mugės organizatorių, bendrovės „Concept, Events&Media“ vadovas Tadas Rimdžius teigė, kad verbos yra neatskiriama Kaziuko dalis. „Nuolat dalyvauja tos pačios verbų rišėjos, jų sulaukiame apie 40. Kur kas daugiau būna medžio, tekstilės, keramikos dirbinius siūlančių tautodailininkų“, – pasakojo T.Rimdžius. Planuojama, kad kaip ir kasmet, mugėje dominuos maisto produktus siūlantys prekeiviai – tradiciniai įvairių formų meduoliai, grybukai, riestainiai savo pirkėją randa kasmet.
Paklaustas, ar pavyks mugėje išvengti kiniškų prekių, T.Rimdžius teigė negalintis to pažadėti. „Mes leidimų prekiauti masinės gamybos prekėmis neišduodame, bet kasmet vieną kitą tokį pardavėją randame. Pernai pažeidimų padarę pardavėjai šiemet gavo vienas prasčiausių vietų mugės gale“, – sakė T.Rimdžius.
Problemų kasmet sukelia ir atvykėliai iš Latvijos – T.Rimdžiaus teigimu, nors iš kaimyninės šalies atvyksta puikių amatininkų, bet pasitaiko ir vienas kitas, kuris bando prekiauti „gamykliniais“ saldainiais.
Leidimų pakaks
Mugės geografija šiemet kaip niekad plati – nuo Seimo rūmų per visą Gedimino prospektą iki Katedros, Senamiesčio gatvelėmis iki Rotušės aikštės ir Tymo kvartalo.
Organizatoriai sako, kad dalyvių turėtų būti net apie 1,5 tūkstančio, nors tikslus jų skaičius paaiškės tik mugės metu. T.Rimdžiaus teigimu, vakar buvo skaičiuojama, kiek vietų jau yra užimta ir kas dar liko tiems, kurie nespėjo iš anksto užsiregistruoti. Šiandien, pirmąją mugės dieną, tautodailininkams dar bus suteikta galimybė įsigyti leidimų prekiauti savo dirbiniais.
Kaziuko mugės metu sostinės senamiestyje bus ribojamas eismas. Mugė pakoreguos ir visuomeninio transporto maršrutus bei tvarkaraščius. Išsamesnė informacija apie tai – www.vilniustransport.lt.
Užgavėnės bus be Morės
Sekmadienį, pasibaigus Kaziuko mugei, estafetę perims Užgavėnės. Rotušės aikštėje 16 val. organizatoriai žada ir blynų, ir linksmybių. Tačiau šiemet ši šventė Vilniuje bus be tradicinės Morės. Užgavėnių organizatoriai, Vilniaus etninės veiklos centras, pasišovė švęsti aukštaitiškai – su Gavėnu. Kaip ši žiemos pabaisa bus sunaikinta, neatskleidžiama, tai pamatys tik į šventę susirinkę žmonės. Be Gavėno savo kovomis vilniečius linksmins tradiciniai Užgavėnių personažai Lašininis su Kanapiniu, gąsdins ožiai, velniai, daktarai, ubagai, raganos ir kiti siaubūnai.
