Nuo birželio 3 d. vykstančiose pratybose dalyvauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (Vilniaus ir Klaipėdos grupių) JKVM 1 ir 2 kursų klausytojai.
Pirmakursiai kompleksinėse lauko taktikos pratybose kartoja išmoktus individualius ir būtinus kario veiksmus individualiai ir skyriaus sudėtyje, mokosi judėti mūšio lauke, slapta sėlinti priešo link, efektyviai reaguoti į priešo ugnį, evakuoti sužeistąjį, orientuotis vietovėje dieną ir naktį su žemėlapiu ir be jo, tobulina kovinio šaudymo iš pėstininkų ginklų įgūdžius.
Antrakursiai mokosi atlikti skyriaus vado funkcijas ir vadovauti skyriui vykdydami puolimą, gynybą, žvalgybą ir kovinę pasalą, kovinį šaudymą ir atlikdami kitus kovos veiksmus.
Pasak JKVM sekcijos viršininko ir pratybų vadovo mjr. Miroslavo Sviglinskio, lauko pratybos kursų klausytojams visų pirma suteikia galimybę įgytas teorinės žinias pritaikyti praktiškai.
„Lauko pratybos yra ta vieta, kur aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai „išeina" iš komforto zonos ir išbando save nekasdieniškose situacijose. Kai kuriems pirmakursiams tai yra pirmas kartas, kai tenka nakvoti ne „šiltoje lovoje", o miške po medžiu, trikampėje stovyklavietėje, vykdyti paskirtas užduotis ne tik dienos metu, bet ir naktį“, – aiškina mjr. M.Sviglinskis.
Pasak karininko, šiame mokymų etape sėkmingas užduočių atlikimas daugiausia priklauso nuo kario – jo atsakingumo, užsispyrimo, galimybių ir noro išmokti ne tik karo dalykų ar išgyvenimo įgūdžių, bet ir noro plėsti savo akiratį, suvokimo ribas, mokytis ne tik iš instruktorių, bet ir iš savo tarnybos draugų.
Trečiaisiais mokymų metais studentai bus rengiami kaip karininkai ir įgis vadovauti būriui reikalingų žinių ir įgūdžių. Sėkmingai baigusiems JKVM bus suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija. Jie bus priskirti kariuomenės personalo rezervui ir įgis realias galimybes ateityje tarnauti kariuomenėje, siekti karininko karjeros.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM)
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena iš privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.
