R.Šimašius įsitikinęs: ankstesnė valdžia priėmė ne vieną sprendimą, keliantį keblumų vilniečiams.
„Gresia gerokai išaugti atliekų surinkimo ir utilizavimo kaina, tai yra susiję tiek su atliekų tvarkymo planu, tiek su rūšiavimo gamyklos netinkamo modelio pasirinkimu, tiek su tuo, kad atliekų rūšiavimo gamyklos statybų terminai vėluoja ir tai gresia baudomis, tiek su daugybe kitų aspektų“, – apžiūrėjęs milžiniškus atliekų kalnus kalbėjo meras.
Įrenginius lygina su „Lexus“
Jis pakartojo savo pirmtako Artūro Zuoko ne kartą kartotą mintį – pasirinktas ir beveik 35 tūkst. eurų kainuosiantis mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) mechanizmas yra per brangus Vilniui ir tikrai turės įtakos atliekų tvarkymo kainai, kurią moka gyventojai.
Be to, gamyklos statybos vėluoja, todėl baiminamasi nuobaudų. Pernai, pasak R.Šimašiaus, nesugebėta panaudoti 1 mln. eurų paramos, tad jeigu darbai toliau vėluos, nuostoliai tik augs.
Meras tvirtina, kad savivaldybės rengtas Atliekų tvarkymo planas, kuris buvo parengtas, tik nespėta jo priimti, nebuvo derintas su tais verslo atstovais, kurie tuo užsiima, o tai esą reiškia, kad planas pritaikytas ne visoms įmonėms. Kuo mažesnė konkurencija, tuo didesnė kaina, įsitikinęs Vilniaus vadovas. Tačiau MBA projektą teks įgyvendinti.
„Sprendimas – per brangus. Pasirinktas „Lexus“ vietoj bet kurios kitos (nenoriu įžeisti jokios automobilio markės) ir, deja, už jį teks vilniečiams mokėti, – apie brangsiantį atliekų tvarkymą sakė R.Šimašius. – Nenoriu dabar spekuliuoti skaičiais, daug kas priklausys, kaip mums seksis valdyti situaciją, kad nebūtų to vėlavimo. Blogiausiu atveju vos ne dvigubai brangs, bet aš manau, jog pavyks pasiekti, kad būtų gerokai mažesnis tas brangimas.“
Nuo 2016 m. – nauja tvarka
Šalia rūšiavimo turės atsirasti ir atliekų deginimo įrenginiai. R.Šimašius čia įžvelgia paradoksą: deginimo gamyklą suplanuota pastatyti pusantrų metų vėliau nei rūšiavimo. Tad kur teks dėti deginti tinkamas atliekas visą tą laiką?
Blogiausiu atveju vos ne dvigubai brangs, bet aš manau, jog pavyks pasiekti, kad būtų gerokai mažesnis tas brangimas, – sakė R.Šimašius.
Nuo kitų metų sausio 1 dienos turės iš esmės pasikeisti atliekų tvarkymas. Į sąvartyną vežami atliekų kiekiai privalės gerokai sumažėti, bus reikalaujama šiukšles itin kruopščiai rūšiuoti, tinkamas – perdirbti.
Šiuo metu vilniečiai moka pagal buto dydį – maksimali suma yra 0,078 euro už kv. metrą. „Lyginant su kitomis savivaldybėmis Vilniaus miesto kaina yra panaši. Yra savivaldybių, kurios moka už atliekų išvežimą gerokai daugiau. Turėčiau pažymėti, kad tose savivaldybėse, kuriose sistema veikia su rūšiavimo įrenginiais, kuriose yra papildoma infrastruktūra – stambiagabaritės, žaliųjų atliekų aikštelės, mokama už atliekų tvarkymą gerokai daugiau“, – teigė „VAATC“ direktorius Lukas Andronavičius.
„Gaujų karai“
„VAATC“ yra ta įmonė, kurioje iki šiol itin dažnai keitėsi vadovai – kiekvienas direktorius savo poste paprastai neatsilaikydavo nė dvejų metų.
„Jeigu vadovai dirbs gerai, galės dirbti, jeigu ne – keisis. Aš manau, kad gali dirbti esami vadovai, matau, kad jie išmano. Telieka apgailestauti, kad čia vyko tokie „gaujų karai“, primenantys Sopranus. Galima išskirti bent tris grupuotes, kurios nepasidalino ten kažko, bet ta koalicija, kurios viduje visa tai vyko, kažkaip gyvavo. Rezultatas yra tas, kad vilniečiai privalo mokėti už tų gaujų karų veiksmus“, – kalbėjo R.Šimašius.
Praėjusios kadencijos Vilniaus meras A.Zuokas ir jo pavaduotojas „darbietis“ Jonas Pinskus yra ne kartą viešai susikibę dėl atliekų tvarkymo reikalų sostinėje. A.Zuokas nepalaikė ir MBA įrenginių statybos, nors J.Pinskus tai rėmė.
Per metus į Kazokiškių sąvartyną išvežama apie 220-230 tūkst. tonų atliekų, šis kiekis per dieną siekia 800-1000 tonų. Šiuo metu pildoma antroji sekcija, vietos atliekoms čia turėtų užtekti iki 2016 metų vidurio. Ploto plėtrai dar yra, tačiau lėšų trečiajai sekcijai (5-6 mln. eurų) nėra numatyta.
