Ieškojo, ieškojo ir... rado
„Sėdėjau internete ir pamačiau vaizdo įrašus, kuriuose atliekami įvairūs sudėtingi, tačiau labai įdomūs triukai. Nebuvo taip, kad mane įkvėpė kažkoks žmogus ar kažkas pastūmėjo tam, aš pats „užsikabinau“ ir, kiek pastebiu, kuo toliau, tuo labiau parkūras mane traukia.
Aišku, kai iš pradžių bandžiau atlikti tuos triukus, nesigaudavo, bet galbūt dėl to man ir patiko ši sporto šaka, nes tai buvo didelis iššūkis, reikalavo daugybės pastangų. O man iššūkiai patinka. Patinka, kad norint atlikti šiuos triukus reikia turėti ne tik daug fizinės jėgos, bet ir stengtis siekti savo tikslo, strateguoti, daug galvoti, susikaupti, mąstyti“, – pačią pradžią prisimindamas šypsosi Šviesiosios gimnazijos antrokas 17-metis Titas.
Gyvenimo filosofija
Parkūras – tai greitas perėjimas iš taško A į tašką B, nepaisant jokių kliūčių, tačiau pasak Tito, iš tiesų parkūro filosofija yra daug gilesnė.
„Aš asmeniškai į parkūrą nežiūriu, kaip į sportą ar kažkokį užsiėmimą. Man tai yra gyvenimo būdas, gyvenimo filosofija. Juk gyvenime taip pat susiduriame su daug iššūkių, kuriuos turime įveikti. Nereikia ieškoti kažkokių aplinkinių kelių, nereikia nuleisti rankų, o stengtis įveikti visas kliūtis, kurios pasitaiko gyvenime. Tai gyvenimo pamokos. Reikia priimti iššūkius, nepasiduoti“, – dėsto rimtai į ateitį žvelgiantis vaikinas.
Bandėme visi
Pasak Tito, visi žmonės yra bandę atlikti parkūro triukus, patys to net nežinodami. Žinoma, tie triukai yra patys primityviausi, tačiau, tai jau yra parkūro dalis.
„Juk esate bandę įlipti į medį. Tai irgi tam tikra prasme yra parkūro pradmenys. Tai tiesiog šią žaidimo formą reikia perkelti į aukštesnį lygį. Noriu kilti į aukštesnį lygį, tobulėti. Labai norėčiau, kad Kėdainiuose atsirastų speciali aikštelė, kur jaunimas galėtų užsiimti parkūru. Aš pradėjau sportuoti prieš 4 metus. Pramokęs vienų triukų, ieškojau naujų. Ir mieste ieškojau vietų, kur tai galima būtų atlikti. Beje, tų vietų mūsų mieste nėra daug, o specialios aikštelės išvis nėra, bet galbūt neužilgo atsiras“, – šypsosi išskirtinių gebėjimų vaikinas.
Idėja sulaukė palaikymo
„Pristačiau idėją įrengti parkūro aikštelę Kėdainiuose. Europos jaunimo savaitės Kėdainiuose metu, renginyje „Idėja+“ užėmiau pirmą vietą, tuomet gavau kelialapį į Klaipėdą, kurioje savo idėjas pristatinėjo jaunimas iš visų Lietuvos savivaldybių. Ten užėmiau garbingą trečiąją vietą. Lietuvoje mano idėja – trečia! Reiškia, žmonėms tai yra įdomu, jiems įdomu, ką darau aš, o gal ir patys jie mielai prisijungtų ir taptų mūsų bendruomenės dalimi“, – džiaugiasi Titas.
Džiugi žinia
Gimnazistas tikisi, kad Kėdainiuose atsiras parkūro aikštelė. Šiuo metu projektas yra derinamas su savivaldybe dėl tinkamos vietos, dėl rėmimo ir visų kitų dalykų.
Pirmoji tokia aikštelė pastatyta 2009 Vilniuje, po to atsirado Klaipėdoje, Radviliškyje. Vos prieš metus pati moderniausia parkūro aikštelė įrengta Druskininkuose. Kėdainių aikštelė būtų penktoji Lietuvoje, kuri pritrauktų ne tik vietos jaunimą, bet ir sportininkus iš visos Lietuvos. Čia būtų galima rengti varžybas, sportuoti, ruoštis, treniruotis.
Parkūras – tai greitas perėjimas iš taško A į tašką B, nepaisant jokių kliūčių, tačiau pasak Tito, iš tiesų parkūro filosofija yra daug gilesnė.
Jaunimas domisi
„Bendraminčių Kėdainiuose nebuvo daug, bet man parkūras labai greitai „prilipo‘, o kitiems nedrąsu perlipti per save. Atlikti paprasčiausią salto kitiems atrodo neįmanoma. Bet tikrai yra daug jaunimo, kuris domisi, ateina, klausia. Manau, parkūras Kėdainiuose tik populiarės ir atsiras vis daugiau žmonių, kurie juo domėsis rimtai. O jei dar atsiras aikštelė, tai tikrai“, – tikino ryžtingai nusiteikęs jaunuolis.
Viena šeima
T.Valionis daug laiko praleidžia su bendraminčiais Panevėžyje, jis priklauso Panevėžio parkūro komandai.
„Visa Lietuvos parkūrininkų bendruomenė yra kaip šeima. Labai gražiai bendraujame, puikiai sutariame. Nuostabus jausmas. Parkūrininkų profesionalų Lietuvoje yra daugiau kaip šimtas. Tačiau sportuojančių yra žymiai daugiau. Tik aišku, jiems dar reikia tobulėti. Daugiausia parkūrininkų – studentai, tačiau džiugu, kad atsiranda ir jaunesnių, ir vyresnių žmonių. Vyriausiesiems parkūrininkams – jau per 30 metų“, – tęsia Titas.
„Užsikabino“ ir draugė
Tito draugė Augustė Dumčiūtė taip pat jau pusmetį aktyviai domisi parkūru. Ją įkvėpė pats Titas.
„Man labai patinka. Nors šiuo sportu dažniausiai užsiima vaikinai, tačiau aš nuo mažens mėgstu karstytis, sportuoti. Stebėdavau Titą, patikdavo jo triukai. Tad jau pusmetį bandau sportuoti. Titas sako, kad progresas yra. Todėl labai stengiuosi. Titas mane skatina, nes pasak jo, žmogaus galimybėms ribų nėra. Aš jam pritariu“, – šypsosi Tito draugė ir jo mokinė A. Dumčiūtė.
