Randa ne visur
„Rinkos aikštė“ pakalbino pirmaisiais grybų laimikiais šiais metais pasidžiaugusius kraštiečius.
Beje, tenka pripažinti, jog miškuose jau pabuvojo daug grybautojų, tačiau grybų pavyko rasti ne visiems – būta ir tokių, kurie iš miškų grįžo tuščiomis pintinėmis, tik pasimėgavę miško teikiama gaiva ir ramybe.
Dviejuose rajonuose
Vikaičių kaimo gyventoja Rita Kvilienė sako, kad pirmieji grybai dygsta intensyviai, o buvimas miške – tikra atgaiva sielai.
„Atostogos atėjo – ir grybai prasidėjo… Buvimas miške, o dar kai yra grybų, tai nepakartojamas malonumas. Pirmieji miškai, kuriuos aplankiau – tai Gudžiūnų seniūnijos, nors miškai pereina ir į kitą – Radviliškio rajoną.
Pirma grybavimo diena pirmadienis buvo lietingas, bet ir tai nesutrukdė porą valandų pabūti gamtoje.
Pirmieji grybai mūsų miškuose – baravykai. Kol kas jie tik pradeda augti. Kadangi šilta ir drėgna, procesas sparčiai greitėja, kaip sakoma, ne dienom, o valandom.
Mėgstu ir grybauti, ir juos valgyti. Nežinau geresnio sau relakso, kaip grybavimas. Mėgstu viena. Grybauju nuo pat vaikystės, mama dar visai mažą vesdavosi miškan. Taip ir susidraugavau su gamta. Savotiškai patinka miškas šiek tiek rūke“, – kalbėjo gamtos mylėtoja ir grybautoja R.Kvilienė.
Grybavimas – aistra
Kėdainietė Skirmantė Paukštytė-Čekanavičienė sako, kad grybavimas – jos aistra. Moteris visuomet iš pirmųjų grybų šeimai paruošia ypatingą patiekalą.
„Visą vasarą laukiau tos akimirkos, kai pradės dygti grybai. Grybavimas – mano aistra. Nors nuvažiavus į mišką žmonių buvo daugiau nei grybų. Bet kadangi žinau vietą, kur dygsta baravykai ir kur niekas neina… Tai radau.
Už poros dienų vėl važiuosiu susirinkt paliktų mažylių. O jokia paslaptis… Grybauju Svilių miške.
Po pirmojo grybavimo visuomet šeimai pagaminu firminį patiekalą iš baravykų. Ir taip visada po pirmojo grybavimo“, – pasakojo S.Paukštytė-Čekanavičienė.
Įspūdingas grybavimas
Gudžiūnuose gyvenanti kraštietė Sandra Židonytė šiųmetį pirmąjį grybavimą prisimins dar ilgai – jauna moteris grybavo su tėčiu, o grybų rado tikrai nemažai.
Moteris sako, kad Gudžiūnų apylinkėse grybai pradėjo dygti labai spėriai.
„Grybauju Gudžiūnų apylinkėse, tikslaus miško nenoriu išduoti, supyks kraštiečiai paskui…
Kėliausi anksti ir jau 6 valandą ryte su tėčiu nėrėm į mišką.
Pradžioj, rodėsi, nieko nerasim, kol neįlindom į miško tankmę: medžiai jauni, tad reikia kone keliais šliaužti, o ir pritūpimų tiek padarai, kad mankšta kojoms tikrai labai gera.
Na, o jau kai prasidėjo, tai vieną pjauni, o akim jau kitus aplink skaičiuoji – maži gražūs, net galva sukasi iš laimės.
Ir pjaudama supratau, kad jie kaip pasakoj auga – pukšt ir grybas yra. Atrodo, jau visus surinkai, bet atsisuki – o už nugaros dar trys į tave žiūri.
Kol kas labai geri grybai, tvarkant labai mažai išsimetė. Iš viso kibiro tik vienas lepšiukas papuolė, visi kiti baravykai. Beje, 8 valandą miške jau aidėjo labai daug grybautojų šūksnių“, – įspūdžiais pasidalino S.Židonytė.
Miške kvepia grybais
Kėdainių mieste gyvenanti Agnė Šalugė kasmet su vyru grybauti važiuoja į Gudžiūnų apylinkės miškus.
Moteris sako, kad čia grybų randa kasmet, tačiau svarbiausia ne grybai, o pats procesas – buvimas gamtoje ir su gamta.
„Gudžiūnų geležinkelio stoties miškuose kiekvienais metais galima rasti grybų. O ypač jie gausūs baravykų. Pirmieji jau pradėjo dygti.
Vakarienei pasmaguriauti užtenka. Laukiame grybų lietaus.
Miške jau kvepia grybais. Todėl labai smagu pasivaikščioti ir pakvėpuoti miško oru. Labai mėgstu grybauti, o ir šeimos nariai mielai prisideda“, – sakė A.Šalugė.
Teko vykti į kitą rajoną
Tiesa, Kėdainių rajone grybų tikrai galima rasti ne visur. Štai Valučių gyventoja Živilė Sugakovienė sako, kad jos gyvenamosios vietos apylinkės miškuose dar per sausa.
„Šiemet buvau Raseinių rajone. Tai grybų jau radome. Pas mus dar nėra, trūksta drėgmės. Kaip pas ką palijo, taip ir auga. O mes juk visą liepą lietaus neturėjom“, – paaiškino Ž.Sugakovienė.
Svarbiausia – pirmieji įspūdžiai
Iš Mažeikių kilęs, bet šiuo metu Kėdainiuose gyvenantis grybautojas Tomas Jankauskas sako, jog miške svarbiausia – patirti įspūdžiai.
„Pirmojo grybavimo įspūdžiai tikrai nuostabūs. Kai įeini į mišką, pasitinka miško karaliai. Visi baravykai, miško tikrai nepasakysiu, nes net nežinau kaip vadinasi.
Renku grybus už Krakių pavažiavus…. Turiu savo vietas, tai tik ten ir vaikštau, neklajoju po visą mišką“, – pripažino grybautojas.
