Knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikropasaulis: Radvilų Kėdainių visuomenė (XV–XVIII a.)“ dar kvepia dažais. O jos autoriai – istorikai Raimonda Ragauskienė, Aivas Ragauskas ir Deimantas Karvelis sako, kad apie Radvilų Kėdainius galima parašyti daugybę tomų. Ir jie nusiteikę tam.
Kaip kalėdinė dovana ir sau
O kol kas pirmoji knyga. Kaip sako R.Ragauskienė, džiugu, kad knyga pasirodo prieš Kalėdas – jų pačių šeimose knyga gerbiama ir padovanojama daug knygų Kalėdoms.
„Tai, matyt, bus kalėdinė dovana ir kėdainiečiams, kuriems jau anonsavome ir sulaukėme didžiulio susidomėjimo, ir visai Lietuvai, kadangi ši knyga yra skirta Radvilų Kėdainių visuomenei XV–XVIII a., bet iš esmės bandome pažiūrėti į Kėdainių visuomenę kaip į LDK mikropasaulį. Pasižiūrėti, kas yra bendro, kas skirtingo. Negalima sakyti, kada tai tik lokali istorija, o mažytė dalelė visos LDK“, – apie knygą sakė R.Ragauskienė.
Jos teigimu, jie su kolegomis pabandė atskleisti miesto ypatumus per pačių sugalvotą struktūrą. Visų pirma apibrėžė privačios Radvilų valdos erdvę, kiek ji siekia, kas ją sudarė.
„Pamatėme, kad Kėdainiai nesudaro tokios vienos visumos, skirtingai nei Biržuose ar Dubingiuose, Radvilų valda čia buvo išsidėsčiusi per du valsčius (tuomet – pavietus), apėmė ne tik Kėdainių valsčių, bet ir gana nutolusį Upytės valsčių. Valda buvo labai didelė, ją sudarė daugiau nei 40 kaimų, keliolika palivarkų, labai didelis Kėdainių miestas, dvaras. Tai buvo viena didesnių valdų, gyventojų čia gyveno ne mažiau 5 tūkst., tai daug pagal to meto lygį.
Toliau žiūrėjome į bendrą valdos struktūrą, išsikristalizavo dvaras kaip pagrindas. Atsiskleidė tokie įdomūs ryšiai, būdingi daugeliui Radvilų valdų, – dvaro viršenybė. Viską diktavo dvaras, netgi ir miestui, jo jurisdikcinė viršenybė buvo besąlygiška.
Aptarėme savininkus. Ši valda buvo viena iš nedaugelio Radvilų valdų, kuri priklausė iš pradžių Astikams, šiek tiek Kiškoms, o daugiausia net trijų šakų Radviloms – Olykos-Nesvyžiaus, Biržų-Dubingių bei Medilo ir Goniondzo atšakoms. Kiek man žinoma, panaši valda buvo tik Vyžuonų. Kitos priklausė kuriai nors vienai šakai“, – pasakojo istorikė.
Valda buvo labai didelė, ją sudarė daugiau nei 40 kaimų, keliolika palivarkų, labai didelis Kėdainių miestas, dvaras. Tai buvo viena didesnių valdų, gyventojų čia gyveno ne mažiau 5 tūkst.
Oligarchų valstybė
Aivas Ragauskas pabrėžė, kad čia susiduriame su Senosios Lietuvos fenomenu – tai buvo didikų valstybė: „Mes neturime stiprios LDK ar Lenkijos kaip valstybės, ją faktiškai yra pakeitę didikai, jeigu norite – oligarchai. Jie turi viską savo rankose, atlieka daugybę valstybės funkcijų. Jie išlaiko mokyklas, ligonines, turi savo miestus, kaimus, turi savo kariuomenę, teismus – visą aparatą. Gali net bausti savo pavaldinius mirties bausme. Nėra valstybės, bet yra stiprūs didikai.“
