Cukrus ir kiaulės
Nors cukrus ir saldina mūsų gyvenimą, jo gamybos procesas nėra toks jau kvapnus reikalas. Cukraus fabrikui periodiškai reikia išvalyti atliekų duobes, o nemalonūs kvapai ir pasklinda būtent tada, kada duobės turinys yra sujudinamas ir perkeliamas kitur.
Ne ką mažiau nemalonių kvapų atkeliauja ir iš Josvainiuose įsikūrusio kiaulininkystės komplekso „Bekonas LT“, kurio valdymą neseniai perėmė latviai.
Jie, tiesa, jau investavo ir atnaujino tvartus, tačiau kartu gerokai išaugo ir kiaulių skaičius. Didesnis gyvūnų skaičius lemia spartesnį lagūnų užpildymą, dažnesnį jų valymą, dažniau ir intensyviau sklindančius kvapus.
„Kvapai Kėdainiuose – labi sena ir labai jautri problema. Jei ir būna laikotarpiai, kai pamažėja tų kvapų, bet netrukus jie vėl paaštrėja.
Prieš porą savaičių važiavau į Cukraus fabriką, nes gyventojai labai skundėsi intensyviais nemaloniais kvapais, sklindančiais nuo tos pusės. Paaiškėjo, kad tuo metu vyko duobių valymai, ir dėl to smirdėdavo Obelies, Medėkščių, Pelėdnagių pusėje, kvapai ateidavo iki pat miesto.
Tuokart dvi duobės buvo išvežtos, bet liko dar viena, kurią reikės išvalyti – ir mes vėl neišvengsime fakto, kad kvapai vėl pasklis.
Gyventojai skundžiasi smarve ir iš kitos pusės ateinančia. Sako, gal nuo „Krekenavos agrofirmos“ smirda, bet realiai kvapai ateina nuo pat Josvainių kiaulininkystės komplekso, ten jų šaltinis ir ne kartą tai užfiksuota.
Greitai situacijos nepakeisime, bet žingsnius žengti sprendimo link būtina.
Žmonės skundžiasi, jiems negerai – mes turime spręsti šį reikalą“, – sako rajono meras Valentinas Tamulis.
Smirda naktimis
Josvainiuose gyvenanti savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė neslepia – josvainiečiai jau tiek nusivylę situacija, kad jiems net nebekyla rankos kažkur kreiptis dėl nuolatinės smarvės.
„Josvainiai paskutines tris savaites smirda kas naktį. Anksčiau dar būdavo, kad į miestą nešdavo kvapus. O dabar neįmanoma, taip karšta, o langų atsidaryti negalime, nes tiesiog neįmanoma išbūti. Taip, nenuodingi gal tie kvapai, organika juk, bet psichologiškai tikrai labai veikia.
Smirda Josvainiuose jau gal 30 metų. Jau ir nebesikreipia niekur žmonės, nes kiek kreipėsi – pagalbos nesulaukė.
Josvainiečiai jau tiek nusivylę situacija, kad jiems net nebekyla rankos kažkur kreiptis dėl nuolatinės smarvės.
Būdavo anksčiau, po skundų atvykdavo specialistai, matuodavo tuos kvapus – nerasdavo jokių kenksmingų dalelių ir viskas, visa pagalba“, – kalbėjo A.Naujalienė.
Ji pridūrė, kad anksčiau buvo kalbėta, kad kiaulininkystės komplekso teritoriją būtų galima apsodinti medžiais, krūmais – tokiu būdu sukuriant bent kažkokį fizinį barjerą kvapų sklidimui, tačiau tai padaryta, jos žiniomis, nebuvo.
Turi kozirį?
Kiaulininkystės komplekse įvykę pokyčiai, nors ir ne visi labai džiuginantys, visgi gali gyventojams ir pasitarnauti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėjas Alfonsas Genys sako, kad fermoje išaugo kiaulių skaičius – dabar jis siekia 20 tūkstančių, tačiau, jo teigimu, naujieji įmonės savininkai geranoriškesni nei buvusieji, be to, jie sutvarkė teritoriją, investavo į tvartų restauravimą.
Kartu fermai ne už ilgo reikės atsinaujinti ir taip vadinamą TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimą, o čia savo žodį galės tarti ir gyventojai, ir savivaldybė.
„Kas liečia Josvainių kiaulininkystės kompleksą, tai, mano žiniomis, naujieji savininkai žada atsinaujinti TIPK leidimą.
Tas pats ir su Cukraus fabriku – jiems leidimą taip pat reikės atnaujinti.
Ir čia savivaldybės pritarimo taip pat reikės.
Faktas, kad komplekse esančios lagūnos – atgyvenęs reikalas.
Taisyklėse aiškiai parašyta, kad mėšlo laikymo rezervuarai turi būti uždengti. O kaip lagūnas uždengsi? Reikia naujinti visą mėšlo laikymo sistemą.
Žinoma, mėšlo kvapas niekur neišnyks, bet jo plitimo lokalizacija būtų visai kita, intensyvumas kitas.
Po skandalo atsinaujinti nori ir Cukraus fabrikas, mūsų žiniomis, vadovė tikrai geranoriška. Kalbėta apie infrastruktūros naujinimą.
Infrastruktūrą naujina ir „Krekenavos agrofirma“ – jie jau turi projektą, kuriuo spręs atliekų laikymo klausimą. Įgyvendinus projektą atliekos bus kaupiamos uždaroje erdvėje, ten bus sudeginamos, taigi ir kvapų bus ženkliai mažiau“, – kalbėjo Jonavos aplinkos apsaugos departamento viršininkas Kęstutis Celiešius.
Kartais ilgą laiką kenčiantys smarvę gyventojai išsikviečia specialistus, o tada, kaip tyčia, jokio kvapo nebebūna.
Ištirti sunku
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė Jovita Greičiuvienė taip pat patvirtina, kad skundų dėl kvapų yra gaunama daug, tačiau dalis jų būna ne pilni.
Pasirodo, iš dėl kvapo besiskundžiančio gyventojo prašoma labai daug informacijos, o jei jis jos visos nepateikia ir nepapildo, skundas būna atmetamas.
Kartais ilgą laiką kenčiantys smarvę gyventojai išsikviečia specialistus, o tada, kaip tyčia, jokio kvapo nebebūna.
„Šiuo metu dėl Cukraus fabriko turime skundą, kuris dar lapkritį pateiktas buvo.
Skundą pateikusi gyventoja teigė, kad mieste smirda cukraus gamybos metu, tad laukiame, kol prasidės gamybiniai procesai, ir tuomet imsime kvapų mėginius.
Antradienį skambino iš Josvainių žmogus, klausė, ko reikia skundui pateikti.
Tiesa tokia, kad skundą pateikiant reikia surašyti daug informacijos: nurodyti veiklos vykdytojo pavadinimą, adresą, kvapo pobūdį, laiką, kada kvapas intensyviausias, laiką, kada pareiškėjas siūlo mums atlikti kvapo kontrolę.
Žmonės pyksta, kodėl mes patys nesugalvojame, kada patikrinti tuos kvapus, bet tokia yra numatyta tvarka, tokie teisės aktai, kurie reglamentuoja mūsų darbą.
Jei žmogus nepapildo informacijos, skundas būna atmetamas.
Tačiau būna atvejų, kai žmogus tiksliai nežino, kas smirda, iš kur smirda.
Buvo atvejis, kai gyventoja sakė, kad pro vieną langą jai smirda kiaulių kompleksas, o pro kitą – nuo Cukraus fabriko aromatai sklinda...“, – kalbėjo J.Greičiuvienė bei pridūrė, kad jei būtų nustatytas pažeidimas, įmonė per 90 kalendorinių dienų turėtų pateikti planą, kaip sumažinti sklindančius kvapus. Minėtas laikotarpis gali būti ir pailgintas.
Ji taip pat sakė, kad tokioje situacijoje vienintelis dalykas, ko galima prašyti įmonių, prieš imantis tokio tipo darbų, paprašyti įvertinti vėjo kryptį.
Kėdainiečiai aktyvūs
Kad Kėdainiuose kvapų problema aktualesnė nei bet kur kitur Lietuvoje, rodo ir skundų bei skambučių kiekis. Kaip sakė K.Celiešius, bent trys ketvirčiai kreipimųsi yra iš kėdainiečių.
„Kėdainių gyventojai tikrai aktyvūs. Šiemet jau sulaukėme 370 skundų iš Jonavos ir Kėdainių, bet, reikia pripažinti, iš Jonavos gal koks ketvirtis tik.
Skundų diapazonas platus – žmonės skundžiasi ir kvapais, ir nuotekomis, ir medžių pjovimu, ir kaimynais, ir kaminais, ir visu kuo kitu.
Kartais paaiškėja, kad skundai nemotyvuoti, bet dauguma jų pasitvirtina kaip realių problemų atspindžiai.
Tiesa, su kvapais visur turim bėdų. Ir Jonava skęsta kvapuose, kai prasideda srutų laistymas“,– kalbėjo K.Celiešius.
