Mūsų šalies tyrimų duomenys rodo, kad opiausios oro užterštumo problemos susijusios su kietųjų dalelių KD10 koncentracija. Kiekvienais metais pasitaiko atskirų dienų ar ilgesnių periodų, kai ir mūsų miestų ore fiksuojamas ženklus oro užterštumo šiuo teršalu padidėjimas ir jo koncentracija daugelyje miestų viršija paros ribinę vertę. Pagal teisės aktų, galiojančių visoje Europos Sąjungoje, reikalavimus kietųjų dalelių KD10 vidutinė paros koncentracija neturi viršyti ribinės vertės (50 μg/m3) daugiau kaip 35 dienas per metus.
Liepos 13 d. teršalų koncentracijos aplinkos ore neviršijo ribinių verčių, išskyrus Kėdainius, kur OKTS užfiksavo paros KD10 ribinės vertės viršijimą. Priežastis: vietiniai statybų darbai rekonstruojant kiemus.
Valstybinio monitoringo Oro kokybės tyrimų stotis (OKTS) Kėdainiuose yra viena. Ši stotis yra tarp/aplink Mindaugo g. ir Rasos g. (gal ir dar platesnis).
Oro kokybės tyrimų stotis reprezentuoja gana lokalaus ploto oro kokybę. Formaliai susitarta, kad 2 km spindulio zoną. KD10 ribinė vertė yra nustatoma per 24 val. – t. y. skaičiuojamas paros vidurkis (para trunka nuo vidurnakčio iki vidurnakčio) ir paros vidurkis neturi viršyti 50 µg/m3. Kėdainių OKTS KD10 koncentracijos dinamiką matuoja kas valandą. Liepos 13 d. nuo 9 val. ryto iki 22 val. vakaro, OKTS matavo didesnes valandines reikšmes nei 50 µg/m3.
Raginame Kėdainių r. savivaldybę skubiai imtis veiksmų, kontroliuoti statybų veiklą Kėdainiuose taip, kad būtų užtikrintas švarus aplinkos oras ir aplinka!
Kietųjų dalelių poveikis sveikatai
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. KD10 dalelės (kurių dydis yra nuo 2,5 μm iki 10 μm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos, kad galėtų prasiskverbti giliai į plaučius ir taip sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ką daryti padidėjus aplinkos oro taršai?
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
