Beveik 13 metrų ilgio ir beveik 3 metrų pločio burinio laivo iškėlimo iš upės operacijai reikėjo galingos technikos, su kuria galima būtų iškelti ir pervežti laivą į „žiemojimo“ vietą. Tokiems darbams tinkamos technikos ieškota jau nuo lapkričio mėnesio. Tuo rūpinosi istorinę vytinę savo žinion praėjusiais metais perėmusio Kėdainių kultūros centro direktorė Onutė Mikalauskienė.
„Mums reikalingos technikos ilgai ieškojome ne tik Kėdainių, bet ir Kauno, Ukmergės rajonuose. Iškelti tokį laivą, kuris vandenyje pabuvęs gali sverti apie 5 tonas, reikėjo krano su atitinkamo aukščio strėle ir keliamąja galia, taip pat buvo reikalingas tralas su 13-os metrų platforma. Kadangi tuo metu dar nebuvo šalčių ir visi stengėsi statybos objektuose atlikti kuo daugiau darbų, nelabai kas norėjo siųsti techniką į Kėdainius dėl dviejų valandų darbo, arba už nuomą prašė nemažos pinigų sumos. Labai džiaugiamės, kad galiausiai pavyko susitarti su AB-e „Lifosa“, kurios vadovai nemokamai davė techniką, atsiuntė savo darbuotojus.
Prašėme ir Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių gelbėtojų pagalbos, nes reikėjo atkapoti prišalusius ledus ir po laivu pakišti specialius diržus, su kuriais vytinė buvo iškeliama iš Nevėžio. Ugniagesiai geranoriškai mums padėjo, kaip, beje, ir bendrovės „Ekonovus“ darbuotojai, kurie krantinėje ir ant kelio pabarstė druskos, pasirūpino, kad nebūtų slidu. Policijos pareigūnai irgi padėjo reguliuodami eismą. Žodžiu, buvo puiki komanda, kurios dėka pavyko istorinę vytinę pervežti į „žiemojimo“ vietą.
Pernai „Vėtrą“ geranoriškai buvo priglaudusi bendrovė „Laumetris“, o šiemet, kadangi technika buvo gauta iš „Lifosos“, buvo patogu pervežti laivą į jos teritoriją. Ten vytinė bus saugoma iki pavasario, o tada, sulaukus tinkamo meto, vėl bus nuleista į Nevėžį edukaciniams ir pramoginiams plaukimams“, – teigė Kėdainių kultūros centro direktorė O.Mikalauskienė.
