„Rugpjūčio 26 dieną atvykęs prie upės, būtent ten, kur vamzdynas nutiestas į Nevėžį, pastebėjau taršą. Nufilmavau. Iš karto pranešiau apie tai 112 pagalbos numeriu. Netrukus su manimi susisiekė aplinkosaugos atstovai. Paklausė detalių. Jiems pasakiau, kad į tai reikia reaguoti kuo skubiau: paimti mėginius tyrimams ir pan.
Praėjus savaitei vaizdas nepakito: tarša toliau tekėjo į Nevėžį. Kodėl niekas nieko nedaro? Baisu, – stebėjosi kėdainietis Danas Budrys.
Rugpjūčio 31 dieną susisiekiau su aplinkosauga ir paklausiau, ar tyrimai jau paimti, ar turi kokių žinių. Atsakė, kad tyrimai buvo paimti tą pačią dieną, kai buvo užfiksuotas šis įvykis. Dabar belieka laukti jų rezultatų. Praėjus savaitei vaizdas nepakito: tarša toliau tekėjo į Nevėžį. Kodėl niekas nieko nedaro? Baisu“, – stebėjosi kėdainietis Danas Budrys.
Pasak jo, vamzdynas, kuriuo atiteka tarša, atvestas nuo nuotekų valymo bokšto. Kvapas itin nemalonus, kaip ir vaizdas filmuotoje medžiagoje.
„Šią vietą žinau nuo mažų dienų. Visada viskas būdavo gerai: į Nevėžį leisdavo tikrai gerai pravalytas nuotekas. Jokio kvapo, jokio rudo tamsaus atspalvio nebūdavo. Tai įrodo ir 2013 metais mano daryta nuotrauka. Dabar teršalai bėga ištisai. Mažiausiai savaitę“, – 15min teigė Danas.
Pasak jo, vieta, kurioje iš vamzdžio bėga teršalai, nuo Kėdainių miesto centro ir gyvenamųjų kvartalų yra gerokai nutolusi.
Laukia tyrimų rezultatų
Minimas vamzdis yra „Kėdainių vandenų“ Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginių pagrindinis išleistuvas, kuriuo į Nevėžio upę išleidžiamos išvalytos Kėdainių miesto buitinės ir gamybinės nuotekos.
Kauno valdybos Kėdainių aplinkos apsaugos inspekcijos budintis pareigūnas pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro apie galimai teršiamą Nevėžio upę gavo rugpjūčio 27 d. 19 val. Todėl rugpjūčio 28 d. parašytas prašymas Aplinkos apsaugos agentūrai dėl mėginių paėmimo ir užplombuotas išleistuvo automatinis mėginių semtuvas. Rugpjūčio 29 d. nuimta plomba ir paimti nuotekų mėginiai. Mėginius paėmė ir „Kėdainių vandenų“ laboratorija.
Laukiama Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Kauno analitinės kontrolės skyriaus tyrimų rezultatų protokolo, kuriame bus atsakymai apie teršalų koncentraciją ir nurodytas bendras paros nuotekų kiekis (debitas).
Tyrimų rezultatai – šią savaitę
Antradienį 15min žurnalistė susisiekė su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėju Remigijumi Geležausku. Šis patikino, kad reaguodami į situaciją aplinkosaugininkai padarė viską, ką reikia.
„Rugpjūčio 28 dieną gavome informacijos, atvyko specialistai iš laboratorijos, paėmė mėginius tyrimams. Nevėžio vandens lygis dabar yra nukritęs, tad matosi tas „Kėdainių vandenų“ vamzdis, nuotekos teka ne po vandeniu. Mes viską padarėme. Laukiame tyrimų rezultatų. „Kėdainių vandenys“ taip pat ėmėsi tyrimo. Gal iš miesto padavė nuotekų daugiau. Nežinome, ar viršyta chemikalų norma, ar ne. Jei bus teigiamas atsakymas, imsimės priemonių. Nuobaudą skirsime“, – teigė R.Geležauskas, pabrėžęs, kad daugiau skundų dėl šio įvykio nėra sulaukęs.
Pasak jo, neaišku, ar šiuo atveju yra tarša, ar ne. Iš valomųjų nuotekų tinklų atbėgęs vanduo visuomet turi nemalonų kvapą. Laboratorija tyrimų rezultatus turėtų pateikti dar šią savaitę.
Savivaldybei niekas nepranešė
Antradienį dėl tokios nevaldomos situacijos Kėdainių rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas. Po jo 15min žurnalistės pakalbintas administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis pateikė kiek grėsmingesnę informaciją.
„Šiandien sužinojau apie šią problemą. Pasak „Kėdainių vandenų“ direktoriaus, kažkas kažkur kažkokia įmonė išleido papildomą kiekį teršalų, kurie pateko į valymo įrenginius, apsunkino jų darbą. Įrenginiai nustojo valyti ir išėjo tie išmetimai į upę. Kuomet būna didesnis teršalų kiekis, įrengimai susigadina ir nebevalo. Savaitę jau ši problema žinoma, o savivaldybės nei aplinkos apsauga, nei „Kėdainių vandenys“ apie tai iki šiol neinformavo“, – aiškino O.Kačiulis.
Anot jo, „Kėdainių vandenys“ bando valyti įrenginius, tačiau pasikartojantys dideli teršalų išmetimai vis juos gadina.
„Kelios dienos ir problema bus išspręsta. Bent jau taip tikina „Kėdainių vandenų“ vadovas. Jie ir aplinkosaugininkai yra paėmę teršalų mėginius. Bandysime identifikuoti išmestų chemikalų sudėtį, rūšį. Pagal tai bandysime atsekti teršėją. Kažkokia įmonė greičiausiai išleido savo teršalus į lietaus nuotekų tinklus.
Tai yra išskirtinis atvejis, išskirtinė avarija. Būna 30–40 taršos vienetų per parą, o dabar buvo fiksuota daugiau nei 2 tūkst. tokių vienetų. Šiąnakt teršimas baigėsi apie 7 valandą ryto, o tai reiškia, kad teršalai buvo išpilti apie 4 valandą nakties, nes iki valymo įrenginių jie teka apie 3 valandas. Tas teršimas – pasikartojantis. Nemanau, kad tai didžiųjų įmonių veiksmai“, – tikino administracijos direktorius.
Chemikalų kiekis išaugo dvigubai
„Kėdainių vandenų“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius 15min teigė, kad pirmą kartą apie problemą įmonės darbuotojai sužinojo rugpjūčio 27 dieną, socialiniuose tinkluose atradę filmuotą medžiagą.
Teršalų kiekis svyravo: nuo nežymaus padidėjimo iki 5 kartus didesnės taršos nei įprasta. Jau aišku, kad chemikalų kiekis išaugęs 2–2,5 karto.
„Kurį laiką jau stebime, kad naktimis yra didesni nuotekų išleidimai. Išleidžiame gerokai didesnį užterštumą. Teršalų kiekis svyravo: nuo nežymaus padidėjimo iki 5 kartus didesnės taršos nei įprasta. Neturime tyrimų rezultatų, bet jau aišku, kad chemikalų kiekis išaugęs 2–2,5 karto. Tai yra įvairūs detergentai, pvz., skalbimo valymo priemonės. Turi atvežti antiputokšlinių priemonių – mėginsime suvaldyti situaciją. Pilsime ten, kur išleidžiamas vanduo. Panaudosime ir medžiagas, padedančias atkurti biologiją“, – teigė K.Vaitkevičius.
Paklaustas, kada pastarąjį kartą susidūrė su tokiu dideliu teršalų kiekio padidėjimu, „Kėdainių vadovas“ patikino, kad visą tą laiką, kol dirba – 18 metų, dar niekad nebuvo susidūręs su tokiu rezultatu: „Kad toks baisus dalykas būtų, dar nemačiau. Guodžia tik padidėjęs deguonies kiekis, tad flora ir fauna nežūva, kaip tik būriai žuvų plaukioja, geriau ten joms dabar.“
Sunaikino dalį valančių bakterijų
Anot jo, antradienį išaugę taršos rodikliai fiksuoti apie valandą. Nuotekų kiekis padidėjęs apie 5 kartus. Jis pataisė administracijos direktoriaus mintį, kad tarša atbėga iš lietaus kanalizacijos.
„Iš buitinių miesto nuotekų. Turime vieną vamzdį, kur atbėga nuotekos iš miesto, kitą – iš pramonės rajono, ir atskirą, priskirtą dviem gamykloms. Minėtu vamzdžiu atiteka pravalytos iš miesto surinktos nuotekos. Po tyrimų rezultatų gali paaiškėti taršos šaltinis, o gali ir nepaaiškėti. Jei teršimas vienkartinis – kažkas vieną, du ar tris kartus išsiplovė talpas, nepagausi. Kadangi nėra teršimo sistemos, nežinai, kur ieškoti.
Kas atsakys, jei nerasime šaltinio? Tikriausiai mūsų įmonė. Jei mane apvagia, ką reikia bausti: vagį ar policininką, kuris to vagies nesugavo? Problema. Dideles įmones gali kontroliuoti, o jei koks pogrindininkas kažką paplovė... “ – nutęsė K.Vaitkevičius.
Paklaustas, ar įranga sugadinta nepataisomai, jis atsakė, kad blogai veikia biologinė jos dalis.
„Bioaktyvus dumblas, kuris „valgo“ visus teršalus, buvo pažeistas. Tai yra pagrindinė grandis. Valymo įrenginiai nėra kažkoks cheminis procesas ar sietukas, per kurį viskas iškošiama iki švaraus vandens. Tai yra biologija – dumblo bakterijos. Jos plaukioja vandenyje ir „valgo“ teršalus, kuriuos išleidžiame buityje.
Į mažą įrenginį išleiskime „Fairy“ – viskas žus. Chloro junginių duokime – žus. Šiuo atveju 100 proc. ta biologinė medžiaga nebuvo nužudyta. Dalis valė, bet šimtaprocentiniai rezultatai nebuvo pasiekiami per tą padidėjusią cheminę taršą“, – paaiškino K.Vaitkevičius.