Kaip pasakojo Kėdainių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja bendriesiems ir ūkio reikalams Eglė Petrauskienė, apie tai, kad vytinė yra nugrimzdusi, pirmadienį jai pranešė vienas iš šio centro darbuotojų.
„Mūsų darbuotojas važiavo pro šalį ir pamatė, kad laivas yra žemiau nei įprasta, todėl pranešė man, o aš paskambinau ugniagesiams, prašydama padėti išpumpuoti vandenį iš laivo vidaus“, – teigė KKC atstovė.
Vytinė „Vėtra“ yra 12-os metrų ilgio ir beveik 3 m pločio, tad vandens į jos vidų prisirinko tiek, kad ugniagesiams teko naudoti motorinį siurblį. Tačiau, pumpuojant pastebėta, kad vanduo ir toliau veržiasi vidun, tad nuspręsta darbus nutraukti. Vytinės gelbėjimo procesas tęsėsi antradienį nuo pat ryto.
Prie skęstančio laivo buvo atvykę ne tik Kėdainių kultūros centro darbuotojai, bet ir laivo statytojas Darius Petkevičius. Susidariusią situaciją jis pakomentavo taip:
„Istorinė vytinė statyta senoviškai, tarpai kamšyti pakulomis, dalis jų iškrito ir pradėjo leisti vandenį į laivo vidų. Vakar buvome pasikvietę ugniagesius, jie pabandė pumpuoti susikaupusį vandenį, bet jau buvo tamsu, nesimatė, iš kur veržiasi vanduo, tad nebebuvo prasmės tęsti darbus.
O šiandien nuo pat 8 val. ryto vėl pradėjome darbus. Kultūros centras kreipėsi į „Kėdainių vandenis“ ir kartu su jais pumpavome. Vandens buvo prisirinkę koks pusmetris, gal daugiau.
Kai išpumpavove, pasimatė, kad vanduo prateka iš dugno. Tai nėra jokia tyčinė veikla, niekas to dugno nepramušė, tiesiog, taip jau būna su tomis pakulomis. Jos perdžiūsta, iškrenta, tai yra normalus dalykas. Laikas nuo laiko reikia perkamšyti. Kadangi šiemet plaukimų nebuvo, rečiau prie tos vytinės ateidavome.
Mano požiūriu, kadangi turiu keletą laivų, tai tikrai nėra rimtas incidentas. Dugne atsiradusias skyles užkamšėme, vanduo nebesirenka.“
Dėl vytinės daug vargo
Susisiekus su Kėdainių kultūros centro direktore Daiva Urboniene, ši pripažino, kad su vytine yra tikras vargas.
Ne biudžetinei įstaigai turėti tokį laivą. Juk reikia ir techninę bazę turėti, ir specialistus, kurie žinotų, kaip prižiūrėti tokį objektą.
„Ne biudžetinei įstaigai turėti tokį laivą. Juk reikia ir techninę bazę turėti, ir specialistus, kurie žinotų, kaip prižiūrėti tokį objektą. Laivo statytojas Darius Petkevičius birželio pabaigoje išėjo iš darbo, jis pas mus nebedirba. Tiesiog geranoriškai šį kartą padėjo.
Aišku, dabar skyles užkamšė, bet ar nepasikartos kada panaši situacija, niekas nežino. Be to, laivui turi būti atlikta techninė apžiūra (jos galiojimas pasibaigė birželio pabaigoje). Vytinę mums tektų vežti į Kauną, bet mes tokių galimybių neturime, laukiame, kol Lietuvos transporto administracijos specialistai atvyks į Kėdainius įvertinti laivo būklę. Tik tada ir paaiškės, ar galės vytinė vėl plaukioti.
Geriausia būtų, kad šį objektą perimtų verslininkai, kurie galėtų investuoti į šio laivo priežiūrą, eksploataciją. Juk laivą prieš žiemą reikia iškelti iš vandens, o pavasarį vėl nuleisti į upę. Iki šiol mums labai talkino „Lifosa“, o kaip bus dabar, nežinia. Žodžiu, išlaidų daug, o pelno nėra. Mums, kaip biudžetinei įstaigai, šis laivas yra per didelė našta“, – guodėsi Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė.