Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 07 20

Keisis vaiko priežiūros atostogų tvarka: lygių galimybių kontrolierė siūlo lankstesnį kelią

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė dvi alternatyvas, kaip galėtų būti įgyvendinta ES direktyva, numatanti 2 mėnesių neperleidžiamą vaiko priežiūros laikotarpį abiems tėvams. Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė tvirtina, kad siūlomiems ministerijos sprendimams trūksta lankstumo, o jų įgyvendinimui – tinkamo pasirengimo, teigiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime.
Šeima
Šeima / 123RF.com nuotr.

Ne prievarta, o galimybė

Pranešime rašoma, jog ES direktyva dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priimta siekiant paskatinti moteris ir vyrus lygiau dalintis vaikų priežiūros pareigomis, įtraukti vyrus į šeimos gyvenimą, skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje, tuo pačiu mažinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį. Šiam tikslui direktyvoje numatomos minimalios tėvystės atostogas gimus vaikui, vaiko priežiūros atostogos, prižiūrinčio asmens atostogos šeimos nario slaugymui, lanksčių darbo sąlygų principai. Kadangi daugeliu atveju Lietuvoje taikomi standartai yra didesni nei numatyti direktyvoje, Lietuvai labiausiai aktuali vaiko priežiūrai skirtų 2 neperleidžiamų mėnesių naujovė.

Pagal pirmą ministerijos siūlomą šios naujovės įgyvendinimo modelį, apmokamų vaiko priežiūros atostogų trukmė būtų 24 mėn., iš kurių 2 mėn. būtų rezervuoti tik mamai, o kiti 2 mėn. – tik tėčiui. Likusiu atostogų laiku šeima galėtų dalintis savo nuožiūra. Jei, pavyzdžiui, tėtis nuspręstų atsisakyti eiti 2 mėn. vaiko priežiūros atostogų, šio laikotarpio nebūtų galima perleisti mamai. Tokiu atveju vaiko priežiūros atostogos truktų ne 24 mėn., o 22 mėn.

Pagal antrąjį modelį, apmokamos vaiko priežiūros atostogos galėtų tęstis iki 18 mėn., iš kurių 2 mėn. laikotarpio nebūtų galima perleisti nei mamai, nei tėčiui. Jei šios galimybės kuris nors atsisakytų – vaiko priežiūros atostogų trukmė būtų 16 mėn. Nuostata dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių nebus taikoma tais atvejais, kai vaikas turi tik vieną iš tėvų, tokiais atvejais jis vienintelis galės pasinaudoti visais vaiko priežiūros mėnesiais be išimčių.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Agneta Skardžiuvienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Agneta Skardžiuvienė

Nors žiniasklaidoje nuskambėjo, kad taip rengiamasi priversti tėčius eiti vaiko priežiūros atostogų prieš jų valią, kontrolierė A.Skardžiuvienė tikina, kad prievolės nenumato nei direktyva, nei ministerija.

„Tėčiai abiem siūlomais atvejais galės rinktis: išeiti 2 mėn. vaiko priežiūros atostogų, ar neišeiti. Tėčiai turės visas teises nuspręsti patys. Neperleidžiamas laikotarpis yra ne prievarta, o vertinga galimybė pabūti su vaiku, jį prižiūrėti, išmokti juo rūpintis, užmegzti ryšį“ – tvirtina A.Skardžiuvienė.

Kontrolierė įžvelgia diskriminacijos riziką

Įvertinusi ministerijos planus, kontrolierė atkreipė dėmesį į praktines problemas, kurios gali kilti įgyvendinant direktyvą. Abejose alternatyvose numatoma, kad vienam iš tėvų sutikus prižiūrėti vaiką neperleidžiamu 2 mėnesių laikotarpiu, šiuo metu išmoka būtų mokama jam, o kitas tėvas arba grįžtų dirbti, arba galėtų likti vaiko priežiūros atostogose, bet be išmokos.

Neperleidžiamas laikotarpis yra ne prievarta, o vertinga galimybė pabūti su vaiku, jį prižiūrėti, išmokti juo rūpintis, užmegzti ryšį.

„Kadangi šiuo 2 mėnesių laikotarpiu būtų galima pasinaudoti bet kuriuo vaiko priežiūros atostogų metu, lieka neaišku, kaip bus užtikrinamos, pavyzdžiui, viduryje vaiko priežiūros atostogų 2 mėnesiams į darbą grįžusių darbuotojų teisės. Manytina, kad asmenys, grįžtantys į darbą šiam trumpam laikotarpiui ir po jo vėl pasitraukiantys į vaiko priežiūros atostogas, gali susidurti su diskriminacijos rizika, darbo sąlygų pabloginimu, spaudimu iš darbdavio negrįžti į darbą šiam laikotarpiui dėl per sudėtingų administracinių aplinkybių (pavyzdžiui, kai jau yra priimtas kitas darbuotojas, dirbantis vietoje išėjusio vaiko priežiūros atostogų)“ – teigia A.Skardžiuvienė.

Todėl, jos teigimu, būtų tikslinga įvertinti visus galimus neperleidžiamo laikotarpio panaudojimo variantus ir detalizuoti, kaip bus užtikrintas pasinaudojimas šia teise, išvengiant nepalankių pasekmių tėvams darbovietėse.

Siūlo galimybę neperleidžiamą laikotarpį pasiimti dalimis

Direktyvoje nurodoma užtikrinti, kad darbuotojai turėtų teisę prašyti suteikti vaiko priežiūros atostogas lanksčiais būdais, pavyzdžiui, visą arba ne visą darbo dieną, pakaitomis, tam tikrą skaičių viena po kitos einančių atostogų savaičių, kurias skirtų darbo laikotarpiai, ar kitais lanksčiais būdais.

Kontrolierės vertinimu, šiuo metu ministerijos pasiūlytos dvi alternatyvos nenumato vaiko priežiūros atostogų (įskaitant neperleidžiamą laikotarpį) panaudojimo lanksčiais būdais, todėl tai gali apsunkinti darbo ir asmeninio gyvenimo įsipareigojimų derinimą bei sėkmingą tėvų sugrįžimą į darbo rinką.

„Manau, kad reiktų užtikrinti tėvų teisę prašyti pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis ir ypač neperleidžiamu laikotarpiu lanksčiai, pavyzdžiui, suteikiant galimybę neperleidžiamą laikotarpį prašyti pasiimti dalimis (dvejomis dalimis po du mėnesius, keturiomis dalimis po dvi savaites ar pan.). Jei būtų lankstesnės galimybės pasinaudoti šiomis atostogomis, išspręstume dilemą ir tų tėčių ir mamų, kurie nori būti su vaikais, bet dėl savo darbo pobūdžio (pvz., individualios veiklos) negali tiesiog pasitraukti iš darbo visiems dviems mėnesiams“ – siūlo A.Skardžiuvienė.

123RF.com nuotr./Šeima
123RF.com nuotr./Šeima

Svarbu užtikrinti lopšelių ir darželių prieinamumą

Direktyvoje taip pat akcentuojama, kad valstybės turėtų atsižvelgti į tai, kad sėkmingas tėvų grįžimas į darbo vietą taip pat priklauso nuo kitų priemonių, pavyzdžiui, prieinamų ir įperkamų vaiko priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų. Kontrolierės teigimu, įvedant 24 mėnesių, o ypač 18 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, svarbu užtikrinti, kad joms pasibaigus tėvai turėtų galimybę iškart gauti kokybiškas ir prieinamas vaiko priežiūros paslaugas, t. y. pasinaudoti vaikų darželiais ir lopšeliais.

Šiuo metu Lietuva yra tarp tų šalių, kurios nėra pasiekusios Barselonos susitarimo tikslų, kurių pirmasis yra pasiekti, kad 33 proc. vaikų iki 3 metų gautų formalias vaiko priežiūros paslaugas: 2018 m. tokių vaikų Lietuvoje buvo 20,8 proc.

„Todėl būtų tikslinga įvertinti vaiko priežiūros paslaugų poreikį ir prieinamumą Lietuvoje ir užtikrinti, kad vaiko priežiūros paslaugų sistema būtų suderinta su priežiūros atostogų trukme, kad abu tėvai po jų galėtų sėkmingai įsilieti į darbo rinką“ – pabrėžia kontrolierė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais