„Tai ekskursija po vietas, kur įprastai reguliariai nevažiuoja keleiviniai traukiniai“, – pajudėjus iš Kauno geležinkelio stoties, į kokį unikalų Lietuvos geležinkelių suorganizuotą nuotykį leidžiamės, mums ėmė pasakoti gidas.
Dar XIX a. vid. Kaunas tapo gubernijos centru, 1846 m. buvo patvirtintas naujamiesčio plėtros planas, pradėta tiesti geležinkelio linijos Varšuva–Sankt Peterburgas atšaka.
Senoji geležinkelio stotis buvo pastatyta dar cariniu laikotarpiu. Tarpukariu ji lėmė miesto plėtrą Rytų kryptimi – formavosi naujas pramoninis Karmelitų rajonas.
Antrojo pasaulinio karo metu stotis buvo susprogdinta, 1950 m. atstatyta. Atstatymo metu panaudota dalis senosios stoties plytų.
Beje, tas pats architektas suprojektavo ir Vilniaus geležinkelio stotį. Tiesa, kaunietiškoji yra ženkliai nuosaikesnė, joje mažiau puošmenų.
Skaičiavo iki 300 tūkst.
Kauno geležinkelio stotis – išvykimo stotis, kurioje sutelpa daug emocijų: nuo džiaugsmo, kai 1937 m. čia su antrųjų istorijoje Europos pirmenybių aukso medaliais buvo pasitikta iš Rygos parvykusi Lietuvos krepšinio rinktinė (taip, krepšininkai į čempionatą vyko ir iš jo sugrįžo traukiniu!), iki begalinio tremtinių bei jų artimųjų skausmo.
Prie pat stoties ant atsisveikinimo kalneliu vadinamos kalvos matomas kryžius būtent ir simbolizuoja šį liūdną Lietuvos istorijos įrašą.
„2017 m. stotyje buvo įrengta meninė instaliacija. Per garsiakalbį sklido iš lėto skaičiuojantis balsas: vienas, du, trys, keturi... Taip pagerbti 300 tūkst. žmonių, kurie ištremti į Sibirą iš Kauno geležinkelio stoties. Šis skaičiavimas truko daugiau nei 200 valandų – apie 9 dienas.
Beje, po bėgiais, kuriais važiuojame, po Tunelio gatve, po žeme yra didžiuliai vamzdynai, kuriuose yra uždarytas Girstupio upelis. Jis ir suformavo šį slėnį“, – įdomius faktus vieną po kito dėliojo gidas.
Kauno geležinkelio stoties teritorijoje išlikęs lokomotyvų depas – pusračio forma išdėstyti lokomotyvų garažai, o statinio viduryje – didžiulė besisukanti platforma, ant kurios užvažiavus, lokomotyvas gali būti nukreiptas į tinkamą kelią.
Gido žiniomis, Vilniuje tokia platforma yra užkonservuota ir neveikianti, Kaune veikia.
Pirmumo teisė prieš traukinį
Judame link Šančių. Kelionės metu mašinistui Petrui teko nemenkai pasivaikščioti – dažnai keisti keliai bei kryptys, o traukinio priekis ne kartą virto galu ir atvirkščiai.
Nustebę liko ir traukinį stabtelėję praleisti automobilių vairuotojai, o Šančių gyventojai, išvydę šalia judrios gatvės dardančius vagonus su keleiviais, žaismingai mojavo sveikindamiesi.
„Jei nežinojote, traukinys turi pirmumo teisę ne tik prieš automobilius pervažose, bet ir prieš lėktuvus jų pakilimo ar nusileidimo take“, – šyptelėjo A.Grigas.
Pasak jo, Lietuvoje turime apie 1700 km geležinkelio kelių.
