Modernų Keleivių ir krovinių terminalą prie Naujosios perkėlos planuota baigti Lietuvos tūkstantmečiui, bet procedūros užsitęsė. Galop, po statybos rangovų konkurso rezultatų paskelbimo, buvo apskųstas visas konkursas. Bylinėjimasis užsitęsė beveik pusę metų, o teismas pripažino, kad Klaipėdos jūrų uosto direkcija organizuodama konkursą jokių pažeidimų nepadarė.
Anot Uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo, dėl užsitęsusio bylinėjimosi per 2010-uosius pavyko įsisavinti tik 1 mln. Lt lėšų, vietoje numatyto 41 mln. Lt.
Siekiama, kad ateityje būtų galima įdiegti saugiklius, kurie apsaugotų nuo tokio vilkinimo ir ilgo bylinėjimosi po konkursų, kai darbai nusitęsia, o Europos Sąjungos parama gali ir nuplaukti. Konkurso sąlygose siūloma įvesti naują punktą, pagal kurį ketinantys skųsti konkursą, turėtų sumokėti tam tikrą depozitą į uosto direkcijos sąskaitą. Tai esą apsaugotų nuo nepagrįstų bylinėjimųsi ir darbų vilkinimo. Ar tokia išlyga konkurso sąlygose galima – dar turi patvirtinti Viešųjų pirkimų tarnyba.
Užbaigtuvės – po poros metų
Lapkritį pradėtos Keleivių ir krovinių terminalo statybos pamažu juda, jau pradėtas statyti pirsas – statinys laivams iš abiejų pusių priplaukti ir švartuotis.
„Statybos užbaigtuvių data – jau anekdotinė“, – pripažino „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ generalinis direktorius Benediktas Petrauskas. Ruošiantis šio terminalo statyboms pasikeitė 3 Vyriausybės, 4 Susisiekimo ministrai. Teko įsisavinti didelį plotą uosto rezervinės teritorijos, buvo iškeldinti 100 žmonės. Tam prireikė keliolikos milijonų litų.
Anot B.Petrausko, atsižvelgus į dabartinius statybininkų tempus ir kai kuriuos darbus, tokius, kaip sandėlio statybos, komunikacijų, aikštelių išgrindimas, bus galima užbaigti per metus ar kiek ilgiau. Reali viso terminalo, užimsiančio 18,5 ha ploto, darbų pabaiga – 2013-ųjų gegužė.
Terminalo krantinė sieks 298 metrus, pirso – 210. Ketinama pastatyti ir modernų statinį su keleivių laukimo salėmis, kavinėmis, parduotuvėmis bei biurais. Skaičiuojama, kad keleivių ir krovinių terminalo statyboms prireiks per 180 mln. Lt – apie 114 mln. Lt. paties terminalo, dar 70 mln. Lt. suprastruktūrai vystyti.
Pritrauks naujas kryptis
B.Petrauskas pasakojo, kad užbaigus terminalą, bus paskirstytos keleivių linijos tarp dabartinės Tarptautinės perkėlos ir terminalo. Aktyviai bus ieškoma naujų krypčių.
Terminalo vadovas ketina vykti į Miuncheną, kur dar kartą bus aptariamos galimybės Klaipėdoje įvesti naujas linijas be dabar turimų į Kylį, Zasnicą ir Karlshamną. Neoficialiai prasitarta, kad svarstoma galimybė plukdyti keleivius šiaurine kryptimi – į Taliną.
E.Gentvilas pripažino, kad tokio keleivių terminalo funkcija – labiau socialinė ir labai viltis, kad jis greitai atsipirks, nereikėtų. Todėl šiam terminalui siekiama Europos Sąjungos finansavimo.
Pastačius naująjį terminalą, keleivių srautai jūros keliu į Klaipėdą gali išaugti 2–3 kartus.
