Prieš kelias dienas suplanuotą spaudos konferenciją terminalo vadovas Benediktas Petrauskas pradėjo tylos minute, taip pagerbdamas terminalą valdžiusios „Achemos“ grupės prezidentą Bronislovą Lubį, sekmadienį iškeliavusį Anapilin.
Anot B.Petrausko, terminalo veikla yra kruopščiai sudėliota ir planų bus laikomasi.
Konkursas suprastruktūros darbų rangovui parinkti baigsis lapkričio 21 d. Tad dar šiais metais ketinama pradėti ir statybos darbus.
Lygiai prieš metus pradėtas ir pirso statybos, krantinių tvarkymo darbai.
Teritorijoje, kur atsiras naujas Keleivių ir krovinių terminalas stovi nemažai senų pastatų, rezervuarų. Jie visi bus nugriauti, sutvarkius teritoriją ketinama nutiesti inžinerinius pagrindus ir kelius, kuriais važiuos lengvasis ir sunkusis transportas. Iki 2013-ųjų gegužės norima pastatyti ir kelių aukštų keleivių aptarnavimo pastatą su 78 m ilgio galerija, vesiančia keleivius į laukimo salę. Taip pat bus statomas ir sandėlis sausiems kroviniams, kontroles postas ir buitinės patalpos darbuotojams.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Benediktas Petrauskas |
Netrukus bus gautas leidimas ir Baltijos prospekto bei Minijos gatvės sankryžai rekonstruoti.
Pasak B.Petrausko naujasis terminalas unikalus tuo, kad bus statomas nuo nulio, t.y. įsikurs ne rekonstruotose patalpose. Labai nedaug uostamiesčių aplink Baltiją, kur statomi nauji terminalai. Vienas pavyzdžių – Karlskronos uostas Švedijoje. Keleivių ir krovinių terminalas čia buvo įkurtas senamiestyje, ilgainiui nuspręsta iškeldinti atokiau, todėl prireikė statyti naują terminalą.
Paskaičiuota, kad naujasis Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas būtų pajėgus vienu metu aptarnauti tris laivus. Maksimalus pajėgumas būtų – 9 laivai per parą. Tuomet terminalas uosto krovos rodiklius galėtų papildyti 5 mln. tonų.
Skaičiuojama, kad terminalas per metus būtų pajėgus pritraukti apie milijoną keleivių.
Keleiviai – kol kas viena silpniausių Klaipėdos uosto rodiklių grandžių. Keleivių srautas Lietuvos uoste – vienas mažiausių Baltijos regione.
Anot naujojo Keleivių ir krovinių terminalo Komercijos direktoriaus Arvydo Skuodo, šiame versle galioja tam tikros taisyklės. Pakaičiuota, kad kelionė būna patraukli, jei netrunka ilgiau 20 valandų.
„Mūsų visų garbės reikalas būtų turėti uostą, pilną keleivių“, – teigė A.Skuodas, ieškantis galimybių bendradarbiauti su naujais operatoriais.
Skaičiuojama, kad terminalo statybos kainuos apie 70 mln. Lt. Pirso, krantinių statybos, kurias finansuos uosto direkcija, atsieis apie 112 mln. Lt. Dar 20-25 mln. Lt kainuos sankryžos rekonstrukcija ir kelio į terminalą statybos.
„Jau nemažai ir investuota – kiek anksčiau sutvarkytas geležinkelis. Be to, terminalas – didžiausias projektas per dvidešimtmetį, įsisavinęs didelę tokią rezervinę uosto teritoriją. Prireikė lėšų ir gyventojų iš Nemuno gatvės iškeldinimui“, – teigė B.Petrauskas.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šiuo metu intensyviai statomas pirsas ir tvarkomos krantinės prie terminalo. |
