Deja, atsakymo į šį klausimą neturi nei viešojo transporto valdytojai, nei policija. Peršasi išvada, jog, kol pilnai pradės funkcionuoti e. bilieto sistema, leisianti autobusų ir troleibusų vairuotojams palaikyti tiesioginį ryšį su dispečeriais, pasirūpinti savimi turi patys keleiviai.
Kiek daugiau nei prieš savaitę Vilnių sukrėtė žinomo advokato nužudymas autobusų stotelėje – tąsyk konfliktas prasidėjo būtent autobuse. Kitą dieną taip pat maršrutiniame autobuse peilio dūriu į kaklą sužalotas jaunuolis.
Viešojo transporto vairuotojams tokie įvykiai – kone kasdienybė. „Vilniaus autobusų“ transporto skyriaus viršininkas Alfredas Mocka tvirtino, kad per mėnesį fiziškai būna sužalojami 1–2 vairuotojai, tačiau imtis kokių nors apsaugos priemonių, pavyzdžiui, autobusuose įrengti tiesioginį ryšį su policija, „Vilniaus autobusai“ neturi pakankamai pinigų.
Policijos pareigūnai pripažįsta, kad jiems priklauso rūpintis saugumu viešajame transporte, kaip ir bet kurioje kitoje viešoje vietoje. Tačiau ir čia susiduriama su lėšų trūkumu. „Neturime galimybių skirti po pareigūną kiekviename troleibuse ir autobuse. Tai kainuotų nepaprastai daug“, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys.
Pareigūnas patarė iškilus pavojui, kuo greičiau informuoti policiją. „Tačiau be abejo, reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją ir ją įvertinti, kad skambutis policijai neišprovokuotų dar didesnio agresijos protrūkio. Tačiau juk yra ir tokių chuliganų, kurie nusiramina tik pagrasinus skambučiu policijai“, – kalbėjo V.Grašys.
„Vilniaus autobusų“ atstovas A.Mocka „15min“ pasakojo, kad bendrose darbo instrukcijose yra numatoma, jog iškilus pavojui vairuotojas nedelsdamas turi susisiekti su policija. Tačiau jei situacija susiklosto taip, kad dėl grasinimų vairuotojas negali mobiliajame telefone surinkti pagalbos numerio, kito būdo išsikviesti policiją kol kas nėra.
Nukenčia ir vairuotojai, ir autobusai
Būtent dėl šios priežasties, „Vilniaus autobusų“ vairuotojai nuo smurtaujančių keleivių nukenčia bent kartą per mėnesį. „Dažniausiai chuliganai pasinaudoja kumščiais, neretai papurškia dujų. Tačiau yra buvę ir tokių atvejų, kai vairuotojas apšaudomas. Dar dažniau nukenčia patys autobusai – išdaužomi langai, spardomos ir pjaustomos sėdynės“, – pasakojo A.Mocka. Anot jo, dažniausiai tokius nusikaltimus daro išgėrę jauni vaikinai.
Jis pasakojo, jog smurtautojai dažniausiai siautėja tolimesnius maršrutus aptarnaujančiuose autobusuose, vykstančiuose į Pagirius, Skaidiškes, Pilaitę, Naująją Vilnią. „Stengiamės, kad šiais maršrutais vykstantys autobusai būtų su stiklu atskirtomis vairuotojų kabinomis, tačiau dėl ribotų finansinių galimybių ne visada tai pavyksta“, – sakė pašnekovas.
Išgelbės tiesioginis ryšys
„Vilniaus troleibusų“ generalinis direktorius Vidmantas Striška pasakojo, kad troleibusuose dėl ribotų maršrutų ilgių muštynių pasitaiko mažiau, o vairuotojai nukenčia labai retai. „Troleibusai negali „nulipti“ nuo linijos, todėl daugiau važinėja miesto centre, nevažiuoja į atokesnius rajonus“, – sakė V.Striška. Vis dėlto jis tikino, kad vairuotojų saugumu reikia rūpintis bet kuriuo atveju. „Nuo gruodžio pradėsime testuoti e. bilieto sistemą, kuri leis iš centrinės bazės matyti, kur koks troleibusas yra, kokiu greičiu jis juda. Vairuotojo kabinoje atsiras galimybė palaikyti tiesioginį ryšį su dispečeriais“, – pasakojo V.Striška.
Paprastai, jei nedūžta autobuso langai, vairuotojas paskambina policijai, pasako, kuria kryptimi važiuoja ir juda toliau.
VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas V.Grašys mano, kad rūpintis saugumu padėtų ir viešajame transporte įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. „Gal tai sulaikytų nusikalsti norinčius žmones, – vylėsi V.Grašys. – Taip pat yra tikimybė, kad juos sulaikytų žinojimas, jog vairuotojas vienu mygtuko paspaudimu gali labai greitai iškviesti policiją“.
Kaltas mentalitetas
A.Mocka mano, kad muštynės ir rimtesni incidentai viešajame transporte kyla dėl žemos visuomenės kultūros. „Reikia kelti visuomenės kultūrą. Gal padėtų ir tai, jei chuliganai žinotų, kad jiems nepavyks išvengti bausmės“, – sakė A.Mocka. Jis pripažino, jog vairuotojai ne visada kišasi į autobuso salone vykstančias muštynes. „Jei vairuotojas vyresnio amžiaus ar moteris, jo įsikišimas dar daugiau bėdų pridarytų. Paprastai, jei nedūžta autobuso langai, vairuotojas paskambina policijai, pasako, kuria kryptimi važiuoja ir juda toliau“, – aiškino pašnekovas.
Grasino peiliu pagražinti veidą
Itin nemalonių emocijų prieš kelias savaites teko patirti vilnietei Vaidai. „Stotelėje kartu su manimi autobuso laukė grupė jaunų sportine apranga vilkinčių vyrų. Lauke jie susiginčijo, o sulipę į autobusą susimušė. Šešiese ar septyniese užpuolė du: pargriovė juos ant žemės, mušė kumščiais, spardė“, – pasakojo Vaida. Anot jos, muštynių sustabdyti nebuvo kam, nes autobuse be siautėjančios gaujos važiavo tik du vyrai, kurie patys akivaizdžiai bijojo.
Į muštynes sureagavo tik vairuotojas: jis sustojo, atidarė duris, bet mušeikos užstojo kelią, tad žmonės negalėjo išlipti. „Manau, kad jie buvo vartoję narkotikų, atrodė paklaikę iš pykčio, kažką nesuprantamai rėkė ant keleivių. Bandžiau paskambinti policijai, bet vienas jų tai pamatė, pribėgo ir pasiūlė peiliu pagražinti man veidą“, – klaikiais prisiminimais dalijosi Vaida. Mergina sakė, kad autobusas stovėjo gal 10 minučių ir pajudėjo tik tada, kai sumuštas aukas mušeikos išspyrė ant šaligatvio ir išlipo patys.
„Keisčiausia, kad keleiviai neatrodė labai pasibaisėję tuo, kas vyksta. Šalia sėdėjusios moterys purkštavo, kad moka virš 100 Lt už mėnesinį bilietą, o dabar vėluoja grįžti namo, piktinosi, kad visi abejingi ir niekas neskambino policijai, nors puikiai matė, kuo viskas baigėsi, kai bandžiau paskambinti. Be to, juk pačios turėjo telefonus“, – kalbėjo pašnekovė.
