Po 15min publikacijos apie Naujosios Vilnios A.Kojelavičiaus gatvės gyventojus, kurie daugiabučiuose gyvena naudodamiesi lauko tualetais, o vandens atsineša iš kieme įrengtų vandens kolonėlių, į redakciją kreipėsi ir gerokai arčiau sostinės centro gyvenantys vilniečiai.
Apie Naujosios Vilnios problemas skaitykite čia: XXI amžius Vilniuje vis dar atėjo ne pas visus: gyventi be kanalizacijos tenka ir daugiabučiuose
20 tūkst. eurų neturi
Namas, kuriame gyvena Raimondo ir Almos šeima, stovi visiškai šalia Švitrigailos gatvės – ja iš miesto centro į oro uostą važiuoja daugybė Vilniaus svečių, kurie neabejotinai pajunta nemalonų kvapą.
„Ne tik Naujojoje Vilnioje, bet ir sostinės centre, Švitrigailos gatvėje, žmonės gyvena su lauko tualetais. Mūsų adresas – Švitrigailos g. 19, čia stovi du namai viename kieme, per abudu yra 10 butų. Visi einame į lauko tualetą ir vanduo taip pat iš šalia namo esančios vandens kolonėlės“, – skundėsi jauna šeima, auginanti du mažamečius vaikus.
Jie pasakojo tikrai ieškoję galimybių pasigerinti savo buities sąlygas. Pernai spalio pradžioje kreipėsi į „Vilniaus vandenis“, prašydami pateikti motyvuotą, dokumentais paremtą informaciją, kodėl jų namas vis dar nėra prijungtas prie centrinės nuotekų kanalizacijos tinklų.
Gyvename su 2 mažamečiais vaikais ir mums baisu, kad jie neįkristų į lauko tualeto duobę, be to, vaikams šalta eiti į lauko tualetą.
Tą patį mėnesį gavo iš „Vilniaus vandenų“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties specialiąsias sąlygas ir prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Vilniaus mieste. Tačiau tai taip ir nevirto sprendimu, kad šeima pagaliau tualetą ir vandens turėtų namuose.
Gruodį šeima vėl ieškojo pagalbos, šįkart jau – Vilniaus savivaldybėje. „Prašome atvesti mums vandentiekį ir kanalizaciją adresu Švitrigailos g. 19, Vilnius. Gyvename su dviem mažamečiais vaikais ir mums baisu, kad jie neįkristų į lauko tualeto duobę, be to, vaikams šalta eiti į lauko tualetą.
„Kreipėmės į „Vilniaus vandenis“ gauti prisijungimo sąlygas, gavome, tačiau jas įgyvendinti kainuoja apie 20 000 eurų, o tokių pinigų mes neturime“, – savivaldybei rašė šeima.
Anot Raimondo, jiems buvo siūloma jungtis prie tinklo, esančio ties Amatų g. 6 namu, tačiau esą tai neįmanoma – neatitinka vamzdyno vamzdžių skersmuo, o kiti variantai jiems per brangūs.
Siūlo jungtis būtent prie Amatų g. 6
Atsakymo iš Vilniaus savivaldybės gyventojai sulaukė. Identišką gavo ir 15min, tiesa, praėjus jau keliems mėnesiams.
Jame savivaldybės Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio vedėjas Kęstutis Karosas tvirtina, kad Švitrigailos gatvėse yra nuotekų tinklai, o artimiausi centralizuoti buitinių nuotekų tinklai šiems gyventojams yra prie namo Amatų g. 6, taip pat dar kita atšaka Amatų gatvės pabaigoje.
Nuo šalia pastato Amatų g. 6 įrengto šulinio ir sklypo Švitrigailos g. 19 ribos yra maždaug 17 metrų, – teigė K.Karosas.
„Nuo šalia pastato Amatų g. 6 įrengto šulinio ir sklypo Švitrigailos g. 19 ribos yra maždaug 17 metrų. Įgyvendinus Amatų gatvės rekonstrukcijos projektą prijungti buitinių nuotekų tinklus prie Švitrigailos gatvėje nutiestų nuotekų tinklų bus galima pagal suderintą projektą.
Artimiausiu metu nuotekų tinklų plėtra Švitrigailos ir Amatų gatvėse nenumatyta nei Vilniaus miesto integruotų teritorijų vystymo programoje, nei UAB „Vilniaus vandenys“ 2017-2019 metų strateginiame veiklos ir plėtros plane“, – teigė K.Karosas.
Anot savivaldybės atstovo, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus Europos Sąjungos lėšomis (2014-2020 m. finansavimo laikotarpis) statomi vandentiekio ir nuotekų magistraliniai tinklai su atšakomis įrengiami iki privačių sklypų ribos. Vilniuje nuotekų tinklų plėtrą vykdo UAB „Vilniaus vandenys“.
Plėtra, pasak K.Karoso, vykdoma ne tik vadovaujantis Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtos specialiuoju planu ar apibrėžtoje teritorijoje, tačiau ir atsižvelgiant į ekonomiškumą – tarkim, jei gyventojai savo lėšomis parengė projektus, pastatė ir perdavė savivaldybei ar vandens tiekėjui inžinerinius tinklus, investicijų dydis vienam gyventojui neviršija 4344 eurų ir t.t.
Priklauso ir socialinė parama
„Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, asmenys, norintys gauti dalinį finansavimą, turi pateikti nustatytos formos prašymą daliniam finansavimui gauti teikia uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“.
Įgyvendinus projektus Vilniaus mieste vienbučiams, dvibučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams prijungti (išvadui įrengti) prie centralizuotų nuotekų tinklų skiriamas 50 proc. negrąžinamas savivaldybės dalinis finansavimas neviršijant 1075 eurų sumos, kai buitinių nuotekų išvado ilgis 15 metrų. Nutiesus trumpesnį buitinių nuotekų išvadą dalinio finansavimo dydis būtų mažinamas proporcingai tinklų ilgiui“, – gyventojus informuoja K.Karosas.
Nuo pernai gegužės socialinė parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklams tiesti gali būti skirta ir nepasiturintiems asmenims, kurie turi tokią teisę pagal įstatymą. Tam reikia kreiptis į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą.
K.Karosas gyventojams rekomendavo prisijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų pasinaudojant savivaldybės skiriamu daliniu finansavimu ir pretenduojant gauti socialinę paramą.
Pagal „Vilniaus vandenų“ išduotas prisijungimo sąlygas reikia užsakyti projektą, jį suderinti, gauti statybos leidimą, tuos darbus atlikti patiems arba pasamdžius atestuotą statybos įmonę.
O nuo miesto inžinerinių tinklų iki kiekvieno buto nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus yra pigiau ir paprasčiau, kai rengiamas vienas bendras projektas visiems butams ir darbus organizuoja namo administratorius. Tad kreiptis reikėtų ir į jį.
Ką vis dėlto daryti, jeigu, kaip tikina gyventojai, prisijungti prie tinklo šalia Amatų g. 6 namo neįmanoma, o kitur – labai brangu, K.Karosas nepaaiškino. Nei patiems gyventojams, nei 15min.
