Projekto dalyviai pagamino 11 sūpynių, kurios buvo pakabintos tarp parką supančių medžių. Netradicines sūpynes piešė ir kūrė vaikai, o jas detalizuoti padėjo projekto savanorių komanda.
Papildomai prie sūpynių buvo įrengtas gėlynas, kuriam visas gėles padovanojo miestelio gyventojai. Pasak projekto koordinatorės Margaritos Kaučikaitės, Pagirių dirbtuvės išskirtinės – čia projekto komanda atvyko jau antrąjį kartą, tad buvo sukurtas ne tik naujas sūpynių parkas, bet ir atnaujinti 2013 m. su vaikais sukurti 4 suoliukai.
Pagirių dirbtuvės išskirtinės – čia projekto komanda atvyko jau antrąjį kartą, tad buvo sukurtas ne tik naujas sūpynių parkas, bet ir atnaujinti 2013 m. su vaikais sukurti 4 suoliukai.
„Organizuojame dirbtuves antrąjį kartą, nes įvertinus rezultatus manome, kad jis pasiteisino. Pamatėme, kad kai kurios bendruomenės po projekto pačios pratęsė aplinkos gražinimo darbus, bet jau kitame lygmenyje ar kitose erdvėse”, – sako viena iš projekto organizatorių Rūta Makutėnaitė.
Per vasarą savanorių architektų, architektūros studentų ir kitų entuziastų komandos iš viso aplankys 10 nedidelių Lietuvos miestelių ir kaimų, kiekviename miestelyje surengdami 4 dienų kūrybines dirbtuves vaikams ir jaunimui.
Dirbtuvių dalyviai tyrinės savo aplinką, kurs naujas bei tvarkys esamas erdves ne tik sau, bet ir visiems miestelio gyventojams. Bendruomenės, norinčios dalyvauti „Keliaujančių architektūros dirbtuvių” projekte, turėjo registruotis ir atlikti kūrybinę užduotį – kartu sugalvoti idėjų, kaip galima pagražinti savo miestelį ar kaimą, kokia konkretaus miestelio erdvė labiausiai reikalauja pokyčių.
Pagal pateiktus kūrybinius rezultatus (rašinius, piešinius, net videofilmus) organizatoriai ir atrinko 10 miestelių. Šį kartą projekto trukmė ilgėja – nuo trijų iki keturių dienų.
„Daug daugiau laiko skiriame idėjos paieškai, jos išgryninimui, tikimės tokiu būdu būsimus projektus padaryti labiau apgalvotus, estetiškesnius, kuo labiau atitinkančius vietą, kurioje jie atsidurs. Nors vaikus labiausiai traukia ir domina fizinė veikla, kai jau kažką konstruoji ar dažai, tačiau mes tikime, kad projektavimo procesas, kurio metu diskutuojama, piešiama, braižoma, tyrinėjama aplinka, yra esminis, norint sukurti prasmingą objektą ar projektą“, – teigia Rūta.
Architektas Rolandas Palekas, vienas iš iniciatyvos kūrėjų, šiemet ir vėl prisijungia prie projekto. Jį itin pradžiugino patirtis praėjusiose dirbtuvėse, kurio metu drauge su savanoriais ir vaikais Panemunėlio geležinkelio stoties kaimelyje sukūrė bendruomenei reikalingą akmenų taką per upę ir laiptus šalia maudyklos.
Projekto metu dažnai naudojamos antrinės žaliavos, paprastesnės priemonės, tad pagrindinis dirbtuvių tikslas nėra ilgalaikės išliekamosios vertės objektai – žinia yra visai kita.
Pasak architekto, projekto metu dažnai naudojamos antrinės žaliavos, paprastesnės priemonės, tad pagrindinis dirbtuvių tikslas nėra ilgalaikės išliekamosios vertės objektai – žinia yra visai kita.
„Esminė žinutė, kurią dirbtuvių metu norime perduoti bendruomenėms, yra ta, kad nereikia laukti didelių investicijų, galima čia pat paversti savo aplinką geresne ir gražesne.
Tam reikia tik šiek tiek fantazijos ir nebijoti susiklosčiusių stereotipų, čia pat sulaužyti taisykles ir jas čia pat pakeisti. Tokiu būdu bendruomenėse išlaisvinamos kūrybinės galios bei ugdomas šeimininkiškas požiūris į mus supančią aplinką.
Projektas suteikia kūrybinį malonumą, kuomet kartu visi nusprendžia, ką ir kaip keis, o ne iš karto gauna instrukcijas. Manau, kad dirbtuvių metu visi pamato – mes patys galime daug, nereikia nieko laukti”, – sako architektas R.Palekas.
Kiekvienas miestas ar miestelis yra savitas, tad ir dirbtuvių scenarijai bus skirtingi, derinami su konkretaus miestelio dalyviais. Bus atsižvelgiama į esamą situaciją, aktualias problemas ar išskirtines miestelio ypatybes.
Kiekvieno renginio pabaigoje bus surengtas įgyvendinto projekto pristatymas bendruomenei ir diskusija. Tokiu būdu bus siekiama į bendrą miestelio tvarkymo ir kūrimo veiklą įtraukti ir vaikus, ir suaugusiuosius, paskatinti visus tapti aktyviais bendruomenės nariais.
Organizatoriai tiki, jog diskusija ir bendra kūrybinė veikla padės gyventojams jaustis labiau atsakingiems už tai, kaip atrodo aplinka, kurioje jie gyvena ir motyvuos ją kūrybiškai puoselėti ir toliau. Galbūt idėja, subrandinta dirbtuvių metu, pasirodys tokia tvari, kad visi supras, jog tobulintas erdves reikia iki galo sutvarkyti ir visa tai taps ilgalaikiu projektu.
Visą vasarą vyksiančiame „Architektūros vaikų fondo“ organizuojamame edukaciniame projekte „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ dalyvaus 10 Lietuvos miestelių ir kaimų bendruomenių. Kiekviename iš jų bus surengtos 4 dienas truksiančios kūrybinės dirbtuvės, jų metu vaikai su architektų ir savanorių komanda ieškos būdų savo miesteliui pagražinti ir įgyvendins juos praktiškai.
Šiemet edukaciniame projekte dalyvausšios iš anksto atrinktos Lietuvos miestelių ir kaimų bendruomenės: Pagiriai, Karvio k., Kumečiai, Čekiškė, Nevarėnai, Ubiškė, Kaunatava, Obeliai, Dusetos, Turgeliai. Dirbtuves remia Kultūros taryba ir Kultūros ministerija.
