„15min“ kalba su VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriumi Petru Kaučiku kokią įtaką šio regiono keliams padarė krizės laikotarpis, apie „kelių erelius“ bei kitas regiono kelių aktualijas.
– Kokios įtakos krizės laikotarpis turėjo Klaipėdos regiono keliams?
– Klaipėdos regione senųjų kelių dangos, kurioms yra 20–40 metų, neatlaikė tranzitinių krovininių automobilių apkrovų ir atsirado daug defektų asfalto dangose. Per dvejus krizės metus nebuvo atliekami dangos paviršiaus apdorojimo darbai, tad atsirado daug plyšių, duobių. Tai pabrangino kelių priežiūros darbus, nes dabar reikia skirti ir nemažai lėšų žalai atitaisyti. Labiausiai nukentėję nuo didelių apkrovų yra keliai Kaunas–Šilutė–Klaipėda, Palanga–Klaipėda, Klaipėda–Kretinga. Kalbu apie magistralinius, krašto kelius. Rajoninių Klaipėdos krašto kelių dangos nukentėjo dar labiau – tranzitinis transportas ėmė važinėti nedideliais keliais, kurie nepritaikyti sunkvežimių eismui.
– Kokius didesnius darbus numatoma atlikti Klaipėdos regione?
– Visų pirma, bus statomas 6,5 km ilgio Priekulės miestelio aplinkkelis. Šiuo metu visas sunkusis transportas juda per Priekulę. Taip pat bus statomas Palangos aplinkkelis – nuo Vydmantų sankryžos iki oro uosto. Pagaliau ir Palangą bus galima apvažiuoti. Ruošiamasi kelio nuo Jakų iki Šernų sankryžos rekonstrukcijai. Bus rekonstruojama senoji kelio iš Klaipėdos į Palangą juosta – 9 km šio kelio dar nėra sutvarkyta.
– Neseniai buvo kilusios audringos diskusijos dėl kelio Neringoje platinimo. Kaip ši problema išspręsta?
– Po ilgų diskusijų su gamtininkais pagaliau sutarta dėl kelio Smiltynė–Nida ruožo nuo 36 km iki 45 km rekonstrukcijos. Darbai bus pradėti kitų metų pabaigoje. Sutarta, kad kelininkai, rekonstruodami šį ruožą ir kitus kelius, saugos augmeniją šalia kelio juostos. Vis dėlto šiek tiek augmenijos reikės pašalinti, nes vandens surinkimui prie kelio reikės įrengti bent nedidelius griovius. Be to, apžėlusiose šios drėgnos vietovės kelkraščiuose šernai ieško maisto ir išpurentą velėną suverčia ant kelio važiuojamosios dalies. Todėl numatyta po 0,5 m sustiprinti kelkraščius iš abiejų kelio pusių. Neringoje bus vykdomi ir kiti darbai – iki kitų metų birželio planuojama rekonstruoti apgriuvusį įvažiavimą į Pervalką.
– Vasarą į pajūrio regioną suvažiuoja greičio mėgėjai iš visos Lietuvos. Kaip juos tramdote?
– Taip, poilsiautojai bei visi kiti eismo dalyviai mus keiksnoja, netgi sulaukiame įvairių skambučių… Bet, matyt, visoje Lietuvoje tas pats. Kadangi vairuotojai nelinkę laikytis kelio ženklų reikalavimų, mes esame priversti imtis priemonių – įrengiami kalneliai, vadinami „gulintys policininkai“, ir iškilios perėjos. Šiuos įrenginius galima saugiai pervažiuoti, judant maždaug 40–50 km/h greičiu. Per tokį įrenginį lekiant 100 km/h greičiu galima sugadinti mašinos važiuoklę ir nulėkti nuo kelio. Taigi „kelių ereliai“ nori nenori yra priversti mažinti greitį. Žiedinės sankryžos taip pat padeda sumažinti važiavimo greitį, mažinti avaringumą, nors jų mūsų regione dar nėra daug.
