Praėjusį penktadienį pakartotinai pagal iškvietimą į Birbiliškės kaimą nuvykęs policijos pareigūnas, žymus kinologas S.Žymantas namo nebegrįžo. S.Braso šūviai vilčių išgyventi nepaliko. Policijos tyrimas parodė, kad pareigūnas nedėvėjo apsauginės liemenės.
Kalbėdamas laidai „Dėmesio centre“ policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pažymėjo, kad automobilio bagažinėje policijos pareigūnas turėjo ketvirto lygio apsaugos liemenę. Tiesa, ar ji būtų apsaugojusi, vienareikšmiško atsakymo nepateikė.
„Vėlgi, preliminariais duomenimis – tos liemenės buvo automobilio bagažinėje. Ar jos būtų apsaugojusios gyvybę – nesu toks ekspertas ir orakulas, kuris kategoriškai atsakytų į šį klausimą“, – laidoje sakė R.Požėla.
Remdamasis viešai paskelbta informacija, ginklų ekspertas, daugkartinis Lietuvos šaudymo čempionas, buvęs kovinio rengimo dėstytojas Aleksėjus Šlyčkovas tikina, kad liemenė pareigūno neišgelbėtų. Net jeigu kulka nebūtų patekusi į kūną, žmogus galėtų mirti nuo vidinių organų sužalojimų.
„Tai yra žiaurus smūgis“, – dar XIX a. pabaigoje pradėto gaminti Mosino karabino jėgą apibūdina specialistas.
Nelegalių ginklų grąžinimas – lyg tabu
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius teigia, kad daugiausia nusikaltimų padaroma nelegaliais ginklais. Todėl jų įdavimas policijai galėtų būti paprastesnis.
Mano patarimas – geriau turėti problemų dėl to, kad jį paliečiau, negu jo negrąžinti.
Dabar, anot A.Marcinkevičiaus, radus nelegalų ginklą, negalima jo net paliesti, ką jau kalbėti apie savanorišką jo pristatymą į artimiausią policijos komisariatą. Radus ginklą, privalu iškart paskambinti policijai. Kitu atveju, gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
„Jeigu mes remsimės Baudžiamojo kodekso nuostata, asmuo, grąžinęs neteisėtai laikomą šaudomąjį ginklą, nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleidžiamas. Kaip ir atrodo viskas aišku.
Bet yra kitas reikalavimas – ginklas neturėjo būti liečiamas, judinamas, keičiama jo radimo vieta, neturėjo būti valomas, nuvalomas, apčiupinėjamas ir visa kita. Tai suponuoja, kad atsiranda pagrįsta abejonė, ar tas žmogus, kuris ginklą rado, sako teisybę. Šita kolizija, ko gero, gali daugeliui kelti tam tikrų abejonių, kaip geriau pasielgti. Mano patarimas – geriau turėti problemų dėl to, kad jį paliečiau, negu jo negrąžinti“, – tikina teisininkas.
S.Braso atveju, kai ginklas, įtariama, buvo naudojamas ne vieną kartą, nei jis pats, nei jo artimieji šautuvo be teisinių pasekmių grąžinti nebegalėtų. Už nelegalaus ginklo laikymą, nešiojimą, realizavimą gali laukti areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sutinka, kad už neregistruoto ginklo grąžinimą S.Braso būtų laukusios pasekmės. Jo teigimu, statistiškai žiūrint, policija kiekvieną dieną pradeda ikiteisminį tyrimą, susijusį su neregistruotais šaudmenimis.
Šiuo metu dar svarstomos iniciatyvos, kurios numatytų galimybę be teisinių pasekmių grąžinti nelegaliai turimus senus ginklus.
„Maždaug po 350 ikiteisminių tyrimų per metus pradedam dėl nelegalių ginklų laikymo. Tai turbūt rodo, kad nemažai tų ginklų tautiečiai dar turi“, – sako R.Matonis.
Pasak jo, paskutinė ginklų amnestija buvo skelbta 2006-aisiais. Tuomet žmonės be teisinės atsakomybės pridavė 1820 ginklų. Ar po nelaimės Mažeikių rajone nereikėtų pagalvoti apie dar vieną amnestiją?
„Tai yra diskusinis klausimas ir apie tai galima diskutuoti, ar tokia amnestija šalyje dar kartą gali atsirasti, ar ne. Tai yra politikų apsisprendimo klausimas (...). Logiškai mąstant atrodo, kad turbūt mažesnė blogybė yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nei tai, kad su tuo nelegaliai laikomu ginklu žmogus ar nužudys kitą žmogų, ar padarys kitą nusikaltimą. Tai mano asmeninė nuomonė, reikalinga platesnė diskusija“, – tikina policijos atstovas.
Vidaus reikalų ministerija 15min informavo palaikanti idėją, kad šalyje galėtų grįžti ginklų amnestija. Pozityviai į tai žiūri Teisingumo ministerija.
„Teisingumo ministerija palaiko idėją dėl ginklų amnestijos, tačiau konkretesnį komentarą galėsime pateikti kiek vėliau. Šiuo metu dar svarstomos iniciatyvos, kurios numatytų galimybę be teisinių pasekmių grąžinti nelegaliai turimus senus ginklus“, – tikino ministro patarėja Rita Grumadaitė.
Legalių ginklų daugėja
Policijos duomenimis, šalyje legalių ginklų kasmet daugėja.
2017-ųjų sausį oficialiai buvo laikomi 168 408 ginklai, o 2020-ųjų pradžioje – 175 680 ginklų. Naujausias kovo mėnesio įrašas rodo, kad šalyje užregistruoti 176 162 ginklai.
Pastebėtina, kad ginklų savininkų skaičius yra sumažėjęs ir panašus į 2017-uosius, kada 94028 fiziniai asmenys turėjo leidimus laikyti (nešiotis) ginklus. Šiuo metu Lietuvoje tokį leidimą turi 94041 fizinis asmuo.
Daugiausia leidimų buvo išduota 2018-aisiais. Tuomet 94 415 fizinių asmenų turėjo leidimus laikyti (nešiotis) ginklus.
