Nors prieš ketvirtadienį vykstantį susitikimą skelbta, kad daugiausiai dėmesio bus skiriama tokioms temoms kaip energetika, transportas ir kibernetinis saugumas, šias temas nustelbė į Lietuvos sostinę atvykusio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymai kariaujančiai šaliai suteikti daugiau oro gynybos sistemų.
„Pasidalinsiu visomis detalėmis, kas dabar vyksta mūšio lauke Ukrainoje, taip pat – pirmo būtinumo poreikiais. Manau, kad tai reikalinga ne tik Ukrainos, bet ir Europos saugumui“, – atvykęs į viršūnių susitikimą žurnalistams teigė V.Zelenskis.
„Prioritetas numeris vienas – oro gynyba. Aš kalbėsiu apie tai su visomis detalėmis“, – sakė jis.
Lyderius priimantis prezidentas Gitanas Nausėdas prieš susitikimą akcentavo būtinybę atkurti Ukrainos ekonomiką.
„Svarbi tema yra pagalba atstatyti ir pertvarkyti Ukrainos ekonomiką. Svarbu ne tik atstatyti, bet turime ją paversti ją geresne“, – sakė Lietuvos vadovas.
Į susitikimą atvykęs Estijos prezidentas Alaras Karis akcentavo bendradarbiavimą tarp Šiaurės ir Pietų Europos.
„Jungtys tarp Šiaurės ir Pietų yra ne tik prioritetas, tai geopolitinė būtinybė“, – sakė estų prezidentas.
A.Karis teigė, kad Estijos prioritetai susitikime – pagalba Ukrainai ir „Rail Baltica“.
Pernai prie iniciatyvos prisijungusios Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis sako, kad Trijų jūrų viršūnių susitikimas vyksta „geopolitinio sukrėtimo Europoje“ metu.
„Graikija gali reikšmingai prisidėti prie Trijų jūrų iniciatyvos atverdama pietinį susisiekimo kelią (...) iš Pietų į Šiaurę“, – sakė K.Micotakis.
Pasak jo, Graikijos dalyvavimas iniciatyvoje gali prisidėti tiek prie geresnio susisiekimo geležinkeliais, tiek stiprėjimo atsinaujinančios energijos srityse.
Europos Komisijai susitikime atstovaujantis Virginijus Sinkevičius teigė, kad daugiausiai dėmesio bus skiriama regiono ir visos Europos stiprinimui.
„Nes mūsų jėga kyla iš vienybės. (...) Šiandien mums reikia būti vieningiems, pirmiausia, kad padėtume Ukrainai laimėti karą, suteikiant viską, ko Ukrainai reikia, kad tai pasiektų“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Anot jo, Europai vienybės reikia ir mažinant priklausomybes nuo trečiųjų šalių.
„Mums pavyko sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, dabar laikas užtikrinti strateginę autonomiją nuo Kinijos žaliavų“, – sakė eurokomisaras.
Lietuvoje lankosi delegacijos iš daugiau nei 20-ies šalių, tarp jų – 10 valstybių vadovai, įskaitant kaimyninės Lenkijos, Baltijos šalių, Ukrainos prezidentus.
G.Nausėda pirmininkauja iniciatyvos viršūnių susitikimo plenarinei sesijai, kurios metu valstybių vadovai priims bendrą deklaraciją.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
G.Nausėda pasveikino prie iniciatyvos prisijungus ir naują partnerę – Japoniją.
