Diena prasideda neįprastai. Vietoje vienų kelnių maunuosi dvejas. Taip pat – du megztinius. Ant žieminės kepurės – kapišoną. Šiandien šiluma kaulų tikrai nelaužys.
Nuo aštuntos valandos – jau kariniame oro uoste. Viskas vyksta greitai ir be jokių švelnybių ar mandagybių. Kapitonė Ieva Gulbinienė per kelias minutes surikiuoja pulką vyrų. Neklausysi – neskrisi.
Pirmiausia – instruktažas. Reikia labai šiltai apsirengti, nes aukštai šiuo metu – daugiau kaip dvidešimt laipsnių šalčio. Fotografuoti teks nuo lėktuvo rampos. Kitaip tariant – iš atviro lėktuvo, kai vėjas smelkiasi iki kaulų ir maskatuoja visos palaidos detalės.
Net saulėgražų lukštų kišenėje neturi būti. Iš lėktuvo neturi iškristi nė menkiausia smulkmena.
Smalsuolių ir drąsuolių – per 20. Visi vienu metu ant rampos netilps, todėl skirstomi į dvi dalis. Viena grupė apsirengia specialius diržus, už kurių jie bus pririšti jau lėktuve.
„Dukart patikrinam kišenes, dukart patikrinam batus. Nuimam ir paliekam ant stalo visus fotoaparatų dangtelius. Kameras būtinai prisirišame. Net saulėgražų lukštų kišenėje neturi būti. Iš lėktuvo neturi iškristi nė menkiausia smulkmena“, – instruktuoja I.Gulbinienė.
Autobusas nuveža iki Karinių oro pajėgų lėktuvo C-27J „Spartan“, pavadinto kunigaikščio Algirdo vardu. Viduje instruktažą pakartoja vienas įgulos narių. Jis pasiūlo lipnios juostos, jei kam batai laikosi per silpnai.
Pusė fotografų stoja ant rampos, o kiti laukia savo eilės. Jie prisiriša diržais. Vienas galas prie žmogaus, o kitas – prie lėktuvo dugne esančių plieninių kilpų.
Lėktuvas pakyla į 7000 pėdų aukštį. Greitis kreiserinis. Rampa nusileidžia, o į vidų plūsteli padangių žvarba. Netrukus priartėja du naikintuvai.
Bauginantis ir didingas jausmas, kai skrendantį naikintuvą beveik gali pasiekti ranka. Plieniniai paukščiai išsirikiuoja, susikeičia vietomis, atlieka nedidelius posūkius, kad fotografai turėtų vis kitokių kadrų.
F-16 „Fighting Falcon“ – grakštumo įsikūnijimas. Jis nėra toks didelis kaip dabartinis jo porininkas, tačiau kovoje turi savų privalumų, pateisinančių jam suteiktą vardą – „kovojantis sakalas“.
F-16 yra manevringas, oro ir žemės taikinių atakoms pritaikytas naikintuvas. F-16 buvo kuriami JAV ir dar keturių NATO šalių – Belgijos, Danijos, Olandijos ir Norvegijos. Naikintuvas pasiekia 1500 mylių per valandą greitį. Ginkluotė įvairi – kulkosvaidis, raketos „oras-oras“, „oras-žemė“.
Kanadiečių CF-188 „Hornet“ Lietuvoje vadinamas tiesiog F-18. Tai yra universalus naikintuvas, pritaikomas ne tik kovojant ore, bet ir atakuojant taikinius ant žemės, bombarduojant. Tai 1982-1988 metais JAV gamintas naikintuvas, kuris iki 2010 metų buvo pilnai modernizuotas ir puikiai tinkantis oro policijos misijai.
Maišelių skrandžio turiniui neprireikė, tačiau šaltas prakaitas išmušė ne vieną rimtą vyrą.
Rampa užsidaro. Fotografai apsikeičia vietomis. Jiems pasisekė labiau, nes lėktuvas, palydimas abiejų naikintuvų, praskrido virš oro uosto. 3,5 kilometrų ilgio takas per kelias sekundes tapo tik vienu iš formą turinčių objektų apačioje.
Pagaliau – žemė. Dvi valandos kariniame orlaivyje – ne turistinė kelionė. Lėkuvas kyla, leidžiasi, daro staigius posūkius.
Nepratusius prie tokių perkrovų gali ir supykinti. Maišelių skrandžio turiniui neprireikė, tačiau šaltas prakaitas išmušė ne vieną rimtą vyrą.
Išlipus iš lėktuvo – džiaugsmingos pilnatvės jausmas. Taip pat nebylus dėkingumas ir pagarba lakūnams, kurie parodė tik dalelę sudėtingos ir atsakingos kasdienybės saugant taiką mūsų padangėje.
