Tačiau šiam lėktuvui dar nepakilus iš Romos, kartu su popiežiumi skrendantys jo veiklą nušviečiantys televizijos žurnalistai jau sustatė vaizdo kameras.
Reporteriai laukė, kol verslo klasėje sėdintis popiežius per šviesiai rudą širmą žengs pas juos į ekonominę klasę.
Tai įvyko nuo pakilimo iš Romos praėjus maždaug pusantros valandos, praneša popiežių kelionėje į Baltijos šalis lydintis BNS žurnalistas.
Į žurnalistų erdvę įžengęs popiežius pirmiausia pasakė kelis sakinius apie artėjantį vizitą.
„Tai trys šalys, kurios yra panašios, tačiau tuo pačiu ir skirtingos. (…) Bus daug darbo“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Paskui jis priėjo pasisveikinti ir pasikalbėti su kiekvienu žurnalistu atskirai.
Dalykiniai klausimai šių susitikimų metu paprastai neužduodami – jie laikomi galimybe asmeniškai susipažinti su popiežiumi, perduoti laiškus, dovanas ar prašymus.
„Shepherd One“
Nors popiežių skraidinantis lėktuvas vadinamas iš amerikiečių pasiskolinta, „ganytoją“ reiškiančia formuluote „Shepherd One“, Vatikanas savo orlaivio neturi.
Skrydžius iš Romos vizitų metu Vatikanas užsako iš Italijos skrydžių bendrovės „Alitalia“. Popiežiaus skrydžių numeris visada yra AZ4000.
Po vizitų popiežiui sugrįžti į Romą užsakomas šalies, kurioje Šventasis Tėvas lankėsi, oro linijų lėktuvas. Šiuo atveju popiežius į Italiją antradienį sugrįš su Latvijos „Air Baltic“.
Į Lietuvą, Latviją ir Estiją su popiežiumi atvyksta apie 30 Vatikano pareigūnų ir daugiau nei 70 žurnalistų. Dauguma jų – nuolat prie Šventojo Sosto akredituoti Romos reporteriai, visada lydintys pontifiką vizituose į užsienį.
Vizitas į Baltijos šalis Pranciškui bus 26-asis apsilankymas užsienyje nuo jo pontifikavimo pradžios 2013 metais. Paskutinį kartą jis keliavo rugpjūčio pabaigoje į Airiją.
Tuo tarpu pirmą kartą popiežius lėktuvu keliavo 1964 metais, kai Šventasis Tėvas Paulius VI lankėsi Izraelyje.
Daugiausiai iš visų pontifikų lėktuvu nukeliavo popiežius Jonas Paulius II.
Spaudos konferencija
Vienu svarbiausių popiežiaus vizitų užsienyje akcentų yra lėktuve vykstanti spaudos konferencija, kurios formatas keitėsi su kiekvienu Šventuoju Tėvu.
Pavyzdžiui, popiežius Benediktas XVI spaudos konferenciją rengdavo vizitų pradžioje, tačiau atsakinėdavo tik į suderintus klausimus.
Jonas Paulius II pirmaisiais savo pontifikavimo metais eidavo pas kiekvieną skirtingomis kalbomis kalbančių žurnalistų grupę, o su jomis praleisdavo po kelias minutes.
Tačiau vėliau dėl amžiaus ir sveikatos problemų Jonas Paulius į verslo klasę pasikviesdavo kiekvieną žurnalistą atskirai, tačiau reporteriams užtekdavo laiko tik greitam pasisveikinimui.
Tuo metu popiežius Pranciškus rengia spaudos konferenciją skrydyje atgal į Romą ir atsakinėja į nesuderintus klausimus. Pavyzdžiui, po vizito Airijoje ponfitikas atsakė į šešis klausimus.
Tokių spaudos konferencijų metu buvo ištarta ne viena skambi Pranciškaus frazė, pavyzdžiui, garsusis jo pasisakymas 2013 metais. Tuomet kalbėdamas apie gėjus Šventasis Tėvas pareiškė: „Kas aš toks, kad teisčiau?“.
Visgi šįkart popiežius turėtų sulaukti klausimų, susijusių su besitęsiančių kunigų seksualinio išnaudojimo skandalų virtine, kurių metų popiežius taip pat buvo apkaltintas ignoravęs šią problemą.
Dalį žurnalistų taip pat domina Šventojo Tėvo santykis su Ortodoksų bažnyčia ir Kinijos bandymai izoliuoti Taivaną, gerėjant Vatikano ir Pekino santykiams.
