Jų nereikia nei savininkams, nei pirkėjams, todėl valstybė negauna lėšų.
Nuo 2008 metų sausio 1 dienos įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisoms sugriežtėjusios bausmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir padidėjusios baudos pakirpo sparnus įsisiautėjusiems „kelių ereliams“. Taurelę mėgstantiems vairuotojams baudos pakilo iki kelių tūkstančių litų. Teismo sprendimu jiems gali būti skiriama 20–30 parų administracinio arešto, viešųjų darbų, o kai kuriais atvejais konfiskuojamas automobilis.
Pasirinkimo nėra
Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas LŽ tvirtino, kad kelių chuliganui administracinis areštas arba viešieji darbai skiriami teismo sprendimu tik tada, kai iš pažeidėjo neįmanoma išieškoti jokio turto. Per 10 šių metų mėnesių administracinis areštas taikytas 23 žmonėms, dar 43 buvo pasiųsti atlikti viešųjų darbų. Žmogus, baudžiamas už tai, kad vairavo neblaivus, negali pasirinkti, ar mokėti piniginę baudą, ar trumpam sėsti už grotų. „Čia ne derybos“, – trumpai paaiškino pareigūnas.
Automobilis neišvengiamai konfiskuojamas vieninteliu atveju – už pakartotinį vairavimą išgėrus alkoholio. „Užtenka du kartus įkliūti neblaiviam prie vairo ir būti baustam už, nesvarbu, ar lengvą, ar sunkų girtumą, išgėrusiam sukelti eismo įvykį ar vairuoti neturint tam teisės“, – dėstė pareigūnas. Tais atvejais, kai asmuo pirmą kartą sulaikomas neblaivus, neturintis vairuotojo pažymėjimo, pažeidęs kelias eismo taisykles, chuliganiškai vairavęs, kėlęs pavojų sau ir kitiems arba padaręs avariją, per kurią buvo sužalota žmonių, sugadintas turtas, teismas sprendžia, ar konfiskuoti automobilį, ar ne.
Brangi pamoka
D.Šalomsko manymu, automobilio konfiskavimas – gana efektyvi priemonė, skatinanti nevairuoti išgėrus. „Man atrodo, taip vairuotojas gauna labai gerą pamoką. Už pirmą nusižengimą tai būtų labai griežta bausmė, bet jei žmogus taip pat pasielgia ir antrą kartą – nėra kalbos. Jis jau būna gavęs įspėjimą, tačiau nepasimokęs“, – įsitikinęs pareigūnas.
D.Šalomskas teigė, jog pernai buvo konfiskuoti 692 neblaivių vairuotojų automobiliai, o šįmet per dešimt mėnesių – jau 924. Pasak pareigūno, toks didelis skaičius susidarė ne dėl to, kad vairuotojai mažiau paiso drausmės, tiesiog į šių metų apskaitą yra įtraukti automobiliai, dėl kurių konfiskavimo teismo sprendimas įsigaliojo šiemet, nors nusižengimas padarytas pernai. Be to, ATPK pataisos įsigaliojo tik nuo 2008-ųjų pradžios, taigi nuo tada pradėti skaičiuoti ir pirmi vairuotojų pažeidimai, kuriuos pakartojus būtų taikomas automobilio konfiskavimas.
Atima metalo laužą
Įmonės „Sauda“, kuri Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pavedimu saugo policijos sulaikytas ir konfiskuotas transporto priemones, direktorius Saulius Kundrotas neslėpė, kad dauguma aikštelėse laikomų mašinų tinka nebent į metalo laužą. Pasak jo, šiuo metu bendrovės aikštelėje yra 20–30 parduodamų konfiskuotų automobilių, kurių maždaug pusė atimti iš neblaivių vairuotojų. Visi jie, anot įmonės vadovo, yra senesni nei 10 metų. S.Kundrotas neprisiminė, kad kada nors būtų parduodama apynaujė mašina.
„Geresniais automobiliais paprastai važinėja aukštesnio visuomenės statuso žmonės. Jie gali pasisamdyti prityrusius advokatus, tad dažnai teismas nusprendžia nekonfiskuoti mašinų“, – paprastai paaiškino „Saudos“ vadovas. Kaip pavyzdį S.Kundrotas priminė atvejį, kai neblaivus prie vairo sulaikytas ir 0,83 promilės „įpūtęs“ Seimo narys Arvydas Vidžiūnas visiškai išsisuko nuo bausmės.
Nereali kaina
Parduodamų konfiskuotų automobilių kainą nustato VMI. Tuomet juos gali įsigyti bet kas, net buvę savininkai, tačiau neretai tų mašinų kaina visiškai neatitinka realios vertės. „Tai vien seni automobiliai. Jais dažniausiai važinėja nelabai drausmingas jaunimėlis. Būna, nusiperka mašiną už kelis šimtus litų, girtas užlekia su ja kur nors, aplamdo. Kol automobilį konfiskuoja, praeina pusmetis ar net metai. Visą tą laiką jis stovi, rūdija, sutrūkinėja variklio dirželiai, išbėga skysčiai, o VMI įvertina automobilį pagal spaudoje skelbiamų tokių pačių, tik sveikų mašinų kainas, – komentavo S.Kundrotas. – Tokie automobiliai čia stovi labai ilgai, būna keletą kartų perkainojami, kol pasiekia realią vertę.“
Jis prisipažino, kad yra kreipęsis į VMI ir siūlęs nustatant kainą atsižvelgti į realią automobilio būklę, tačiau kol kas jokių pokyčių nesulaukęs.
Sulaikymas trumpam
Dauguma saugomose aikštelėse esančių automobilių yra ne konfiskuoti, o trumpam policijos sulaikyti už vairuotojų nusižengimus, įskaitant ir vairavimą išgėrus svaigalų. Anksčiau nuvežtą transporto priemonę buvo leidžiama susigrąžinti (išskyrus, kai ji konfiskuojama) tik tada, kai vairuotojas sumoka skirtą baudą ar atlieka administracinį areštą. Šių metų balandį Konstitucinis Teismas panaikino tokią nuostatą, todėl dabar automobilio savininkas gali pasiimti jį iš saugomos aikštelės nors ir tą pačią dieną.
D.Šalomskas mano, kad anksčiau galiojusi praktika negrąžinti mašinos, kol nesumokėta bauda, buvo gera prevencinė priemonė. „Pavyzdžiui, kaime vienu automobiliu neretai važinėja dešimt žmonių, kai kurie jų neturi nė vairuotojo pažymėjimo. Vieną kartą sulaikomas vienas, kitą kartą – kitas, o automobilis vis tas pats. Pastatę mašiną į aikštelę užtikrintume, kad nė vienas jų nevairuos, bet dabar nebegalime to padaryti“, – samprotavo pareigūnas.
Vengia atsakomybės
S.Kundrotas prisiminė, jog anksčiau, kai žmonės, nubausti už tai, kad vairavo neblaivūs, galėjo pasiimti automobilį tik sumokėję baudą, aikštelėse kartais stigdavo vietų. Dabar teritorija nebėra perpildyta, tačiau joje vis dar netrūksta mašinų–vaiduoklių. „Yra daug automobilių, kurių šeimininkai neatsiima. Tada patys ieškome savininkų, sprendžiame mokėjimo klausimus“, – kalbėjo S.Kundrotas. Jo žodžiais, paliekami tik seni, dažnai techniškai netvarkingi ar į avariją patekę automobiliai. „Naujų niekas nepalieka, kad ir kiek laiko jie būtų saugomi. Savininkai supranta, jog pardavus tokį automobilį atsipirks bent jo saugojimas“, – dėstė S.Kundrotas.
Kaip teigė įmonės vadovas, daugiausia problemų kyla, kai sulaikomas automobilis, kuris yra parduotas prieš daugelį metų, bet neperregistruotas – dokumentuose vis dar įrašyti ankstesnio šeimininko duomenys. Tokiu atveju mašiną nusipirkęs žmogus negali jos atsiimti, o oficialaus savininko kontaktų jau seniai nebeturi. Ypač keblu, kai automobilis yra perėjęs net per keletą rankų. Tokių bėdų kyla neretai, nes atsakomybės kratosi ir nusižengimą padaręs vairuotojas, ir laiku automobilio neperregistravęs jo šeimininkas.
S.Kundrotas priminė, kad bet kokiu atveju už transporto priemonę yra atsakingas jos oficialus savininkas. Saugojimo aikštelę valdanti įmonė apleistų mašinų negali nei parduoti, nei perleisti valstybei, nei utilizuoti, tad jos kitąsyk stovi nejudinamos net keletą metų.
