Kokius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus dažniausiai daro ir kaip teisinasi vairuotojai? Kokie yra sustabdytų pažeidėjų tipai? Ko daugiau mūsų miestų gatvėse – pažeidėjų ar vairuotojų, kurie gerbia Kelių eismo taisykles? Kas yra draudžiamasis šviesoforo signalas ir kada draudžiama įvažiuoti į sankryžą?
Apie tai ir ne tik apie tai kalbamės su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio pareigūnu Žilvinu Brazdeikiu.
– Greitai ir lengvai vienu sakiniu apibūdinti visų vairuotojų neįmanoma. Kiekvienas žmogus yra savitas. Todėl nuspręsti, koks žmogus sėdi prie vairo, galime tik tuomet, kai prieiname ir pabendraujame tiesiogiai, – pokalbį pradėjo Ž.Brazdeikis.– Juk dabar vairuoja ir jaunas, ir senas. Krinta į akis tai, kad pastaruoju metu bent jau Vilniaus gatvėse dauguma vairuotojų yra moterys. Nežinau, gal vyrai vairuotojo pažymėjimo nebeturi, gal į užsienį visi išvažiavo. O moterys vairuoja palyginti atsargiai. Jos daro smulkių ir nelabai reikšmingų pažeidimų. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kad padaro pažeidimą, keliantį grėsmę eismo saugumui, tačiau nesuvokia, ką padarė. Man pačiam asmeniškai teko kelis kartus bendrauti su tokiomis vairuotojomis. Rašau pažeidimo protokolą, o ji nesupranta, ką blogai padarė. Vairuotoja vieną po kito iš eilės padarė net keturis KET pažeidimus, kurie kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau sako, kad nieko neįvyko. „Aš nieko nepadariau, man reikia“, – sako ji.
Dabar vairuotojai apskritai viską teisina fraze „man reikia“. M-A-N R-E-I-K-I-A. Man reikia po draudžiamuoju ženklu sustoti. Man reikia čia važiuot. Ir nesvarbu, kad čia važiuoti negalima. „Man reikia“, nors greta yra begalė aplinkinių kelių. Tai ypač jaučiame masinių renginių metu.
Vairuojantys jaunuoliai... Dabar jie ne taip krinta į akis. Gal dauguma išvažiavo iš Lietuvos? O anksčiau, dar iki krizės, kai buvo ekonominis pakilimas, jie tiesiog spjaudavo į viską. Jie žinojo, kokios baudos, žinojo, kad tą baudą, kurią skyrėme, galės užsidirbti statybose per dieną.
– Prieš kelias dienas Seimas padidino baudas už daugumą KET pažeidimų. Gal tai šiek tiek sudrausmins įžūlius vairuotojus?
– Sunku pasakyti. Jei žmogus labai skuba, jis dažniausiai mažai galvoja apie Kelių eismo taisykles ir apie kitus eismo dalyvius. Kol kas mūsų vairuotojams dar trūksta vairavimo kultūros. Ypač jei lygintume su kitų Europos Sąjungos valstybių vairuotojais. Mus (kelių policijos pareigūnus – red. past.) kaltina, kad tik baudžiame, baudžiame ir baudžiame. Bet taip jau yra. Gatvėse pažeidimai daromi vienas po kito. Ir jūs pats vairuojate ir matote, kas darosi sankryžose, jei greta nėra policijos automobilio. Visi tik lenda, grūdasi. Nors pagal KET įvažiuoti į sankryžą negalima, jeigu ji yra užimta. Bet visi vis tiek važiuoja, skuba. „Jiems reikia.“
– O gal kaip nors galima apibūdinti sustabdytus pažeidėjus?
– Sustabdytų pažeidėjų irgi būna įvairių. Nuo sutinkančių su padarytais pažeidimais iki specialiai provokuojančių konfliktą. Šie kartais net siekia pareigūną paversti pajuokos objektu. Jie iš pradžių nesutinka padarę pažeidimą, provokuoja konfliktą. O kai gauna surašytą nutarimą, tada jau nebesiginčija ir sako: „Aš jus provokavau, nes norėjau pažiūrėti, koks jūsų psichologinis pasiruošimas. Norėjau pažiūrėti, ar jūs pasiduosite provokacijoms.“
Antra vertus, tie žmonės, kurie dirba juodą darbą, gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir važinėja varganais automobiliais, stengiasi KET nepažeisti. Aišku, pasitaiko ir jiems. Bet šitie dažnai nesiginčija. Būna net vairuotojų, kurie sako: „Pažeidžiau, bauskite. Man baudos kartais reikia profilaktiškai.“
– Vairuotojų tipas „aš visada teisus“ pasitaiko dažnai?
– Gal šių vairuotojų ir nėra labai daug, tačiau pasitaiko. Jie sako: „Aš žinau, kad aš neteisus, bet aš vis tiek būsiu teisus. Rašykite, ką norite, bet aš su pažeidimu niekada nesutiksiu. Aš nė su vienu pažeidimu nesutinku.“ Pasidomi – jis turi net šešis galiojančius pažeidimus, bet nė su vienu nesutinka. Sako: man principai neleidžia. Būna tokių.
– O teigiamų vairuotojų dažnai pasitaiko?
– Yra. Ir jų yra tikrai nemažai. Gal jau karta tokia užaugo. Štai paprastas pavyzdys. Stovi kelkraštyje sugedęs automobilis. Pro šalį važiuojantys vairuotojai neskuba iš karto skambinti telefonu 112, kad stovi mašina ir trukdo. Jie sustoja, suteikia pagalbą. Būna juk smulkių gedimų, kuriems pašalinti ypatingo pasiruošimo nereikia. Būna, mes privažiuojame, o ten jau kitas vairuotojas sustojęs ir kabina lyną prie sugedusio automobilio. „Aš jį iki degalinės patrauksiu“, – sako jis. Daugėja tokių vairuotojų.
– Ar dažnai įvykus paprastai avarijai, į kurią net nebūtina kviesti policijos, jūs išsikvietę vairuotojai prašo nustatyti, kuris yra kaltas, kad jie galėtų patys užpildyti eismo įvykio deklaraciją?
– Dauguma policijos pareigūnų, tarp jų ir aš, stengiasi neaiškinti vairuotojams, kuris yra kaltas ir kuris nekaltas. Paprastai mes atsiverčiame Kelių eismo taisykles ir studijuojame jas. Žiūrime, ką vairuodamas savo transporto priemonę, padarė vienas vairuotojas ir ką padarė kitas. Ir taip bandome rasti bendrą sutarimą dėl įvykusios situacijos. Mes stengiamės vairuotojams padėti patiems suprasti, kas įvyko. Kai vairuotojai supranta, aš jiems įteikiu eismo įvykio deklaracijas. Vairuotojai lygiai taip pat, kaip ir mes, kaip policninkai, privalo domėtis Kelių eismo taisyklėmis, skaityti jas ir jas išmanyti. Policija tokioje situacijoje gali būti tik pagalbininkas, gali ką nors priminti, turi padėti užpildyti deklaraciją, jei ji vairuotojams pasirodo neaiški. O gatvėse iš tiesų dar galima sutikti žmonių, iki šiol nežinančių, kas yra eismo įvykio deklaracija. Jie nuo seno žino, kad įvykus avarijai reikia skambinti į policija. Todėl jiems reikia padėti, paaiškinti, kaip tą deklaraciją pildyti.
– Kaip galėtume apibūdinti automobilius, kuriais važinėja lietuviai?
– Dauguma automobilių važinėja su galiojančiomis techninėmis apžiūromis. Bet prasidėjus krizei į gatves vėl grįžo automobiliai, kuriems yra apie 20 metų ir dar daugiau. Gal jie techniškai ir tvarkingi, bet saugumo atžvilgiu yra labai prasti. Nėra oro pagalvių, ABS sistemų, kitų saugos sistemų. Prasidėjus krizei saugių automobilių gatvėse sumažėjo.
– Kokius vairuotojų daromus pažeidimus jūs dažniausiai pastebite gatvėse? Asmeniškai man labiausiai į akis krinta važiavimas per sankryžas degant draudžiamajam geltonam šviesoforo signalui.
– Taip, tai yra gana dažnas pažeidimas. Ir su juo man tenka susidurti net dažniau nei su ženklų ar ženklinimo reikalavimų nesilaikymu. Vilniuje yra įdiegta naujos kartos šviesoforų sistema. Žalias šviesoforo signalas mirksi keturias sekundes (aš pats su chronometru tikrinau). Geltonas signalas irgi dega keturias sekundes. Kelių eismo taisyklės draudžia įvažiuoti į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui. Draudžiamasis šviesoforo signalas yra ne tik raudonas, bet ir degantis geltonas! Sustabdyti vairuotojai dažnai teisinasi, kad mirksėjo žalia, todėl jis paspaudė, kad nesudarytų avarinės situacijos. Juokinga klausyti. Vairuotojai, pamatę mirksintį žalią šviesoforo signalą, kažkodėl ne stabdžių pedalą spaudžia, o mina akceleratorių. Sankryžos liniją jie kerta jau degant geltonam signalui. Viduryje sankryžos jiems užsidega raudonas signalas. O paskui toks vairuotojas teisinasi, kad mirksėjo žalia. Dera atsiminti, kad jei žalia pirmą kartą sumirksėjo vairuotojui įvažiuojant į sankryžą, jis spės tą sankryžą ir pervažiuoti dar iki užsidegant draudžiamajam šviesoforo signalui.
Kitas pasiteisinimas tokioje situacijoje – norėjo baigti manevrą. Bet sąvokos „manevras“ šiuo atveju negalima taikyti. Baigti manevrą reiškia, kad, pavyzdžiui, į kairę sukantis automobilis jau yra įvažiavęs į sankryžą ir tik praleidžia kitus eismo dalyvius, turinčius pirmumo teisę. O važiuoti tiesiai – ta ne manevras.
Dar į akis labai krinta, kad vairuotojai visai nepaiso visuomeninio transporto eismo juostų, dar vadinamų A juostų. Tai ypač akivaizdu piko metu. Sustabdyti jie teisinasi, kad prisnigta ir nemato kelio ženklinimo. Nors visur dar sustatyti ir kelio ženklai. Keista klausyti taip besiteisinančio žmogaus, kuris visą gyvenimą Vilniuje pragyveno.
Manau, daugumai vairuotojų reikėtų šiek tiek paanalizuoti savo klaidas, savo vairavimą. Nereikia žiūrėti, ką padarė kitas. Reikia suprasti savo klaidas ir stengtis daugiau jų nekartoti. Jei kiekvienas pradėtų tai daryti nuo savęs, sumažėtų daromų pažeidimų ir vairuoti visiems taptų maloniau. Vairuotojai tiesiog privalo kartkartėmis atsiversti Kelių eismo taisykles ir jas iš naujo perskaityti. Nes dabar, aš esu įsitikinęs, net 90 proc. vairuotojų, esant reikalui, neišlaikytų KET egzamino.
