„Tai yra labai labai maža kvota, nes ES planai yra pagrįsti įsitikinimu, kai kalbama mažiau nei apie 200 tūkst. bėglių, o bėglių skaičius bus gerokai didesnis. Aš manau, kad šis skaičius nebus galutinis ir bus dar didesnių reikalavimų“, – BNS sakė politologas.
Anot jo, Lietuvai siūlomas priimti bendras 1105 pabėgėlių skaičius nesukeltų per didelių bėdų, tačiau jis neatmetė, kad pabėgėlių apgyvendinimui ir socializacijai Lietuva galėtų prašyti didesnės Briuselio paramos.
„Kokius 2–3 tūkst. pabėgėlių Lietuva tikrai lengvai galėtų priimti, jei atsisakytų priešiškų nuostatų bėglių atžvilgiu“, – neabejojo jis.
Anot jo, lietuvių susirūpinimas dėl būsimų socialinių problemų priimant pabėgėlius yra nepagrįstas, nes jie greičiausiai nenusės Lietuvoje, o trauks toliau į turtingesnes ES valstybes, daugiausia – į Švediją ir Vokietiją.
K.Girniaus įsitikinimu, pabėgėlių priėmimui nepasiruošusi ne tik Lietuva, bet ir visa ES, todėl politikai neturėtų priimti skubotų sprendimų, nepasitarę su tauta. Tad, jo vertinimu, pabėgėlių kvotų klausimas turėtų būti kuo plačiau nagrinėjamas Seime.
„Esminiais klausimais reikia kreiptis į piliečius, tautą, išklausyti jų, nebūtinai priimti jų nuomonę, bet tik ne spręsti komitete. Komitete gali spręsti eismo taisyklių pakeitimus. Aišku, reikia atidėti galutinius sprendimus. Tai yra dirbtinai nustatytas laikas, kad reikia nuspręsti iki pirmadienio ar trečiadienio – tai yra rimti dalykai, kuriuos svarbu nuodugniai išnagrinėti“, – sakė TSPMI atstovas.
Europos Komisija pagal naująjį pabėgėlių pasiskirstymo planą ES šalims siūlo per dvejus metus papildomai perkelti 160 tūkst. žmonių.
Anksčiau Briuselis siūlė paskirstyti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų, tačiau valstybės narės susitarė dėl kiek daugiau nei 32 tūkstančių.
Lietuvai, be anksčiau įsipareigotų priimti 325 pabėgėlių, papildomai priimti siūloma 780 asmenų: 351 – iš Vengrijos, 328 – iš Graikijos ir 101 – iš Italijos. Daugiausia tai turėtų būti pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos.
