Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius sako, kad D.Trumpas pirmiausia skirs daug dėmesio vidaus, o ne užsienio politikai, o rinkimų akcentai dėl Rusijos neturėtų keisti jo atstovaujamų respublikonų požiūrio.
„Manau, kad D.Trumpas vis dėlto pagrindinį dėmesį skirs vidaus politikai, ten jis turi ambicingų planų, kur gali sukelti daug kontroversijos. O dėl santykių su Rusija – ir Respublikonų, ir Demokratų partijos yra vieningos, jie prieš Rusiją yra nusiteikę ir, manau, kad ta nuostata nepasikeis“, – žurnalistams JAV ambasadorės rezidencijoje trečiadienį sakė K.Girnius.
JAV politikos ekspertas pabrėžia nemanantis, kad Lietuva pernelyg pasikliauja Amerika, kuri garantuoja Lietuvos saugumą ir gynybą.
„Kas liečia gynybą, jei norime būti apsaugoti, tai Europa saugumo neužtikrins“, – mano politologas.
Jo nuomone, esminis skirtumas tarp abiejų kandidatų požiūrio į saugumą Rytų ir Vidurio Europoje yra tai, kad demokratų kandidatė Hillary Clinton veikiausiai būtų leidusi JAV apginkluoti Ukrainos kariuomenę naujais ginklais.
„Manau, kad D.Trumpas to neleis. Iš esmės, Lietuva dėl to nenukentės“, – aiškino jis.
Jis pabrėžia, kad D.Trumpas svaidėsi įvairiais pareiškimais, bet būtent H.Clinton akcentavo jo, kaip Rusijai palankaus kandidato, įvaizdį ir tai darė netgi garsiajame elektroninių laiškų, siųstų per nesaugius serverius, skandale.
„Visą laiką buvo pabrėžiama: kodėl kalbama apie turinį šių laiškų, reikia kreipti dėmesį, kad tai yra pagrobta ir tikriausiai „išvogta“ iš rusų. Tas dėmesys buvo labai naudingas: nekalbėkime, kas ten parašyta, kalbėkime, kad Rusija kišasi, Rusija palaiko Trumpą, kitaip tariant, jei priešai palaiko D.Trumpą, tai doras amerikietis turėtų palaikyti H.Clinton“, – sako jis.
Aiškindamas skirtumus tarp išankstinių apklausų ir skelbiamų preliminarių rezultatų, pagal kuriuos rinkimus laimi D.Trumpas, jis pateikė 1992-ųjų Seimo rinkimų Lietuvoje pavyzdį, kuomet nepaisant išankstinių apklausų rinkimus laimėjo tuometinė Lietuvos demokratų darbo partija (LDDP).
„Žmonės, kai buvo klausiama, už ką balsuosite, jie gėdijosi pasakyti, kad balsuos už Trumpą ir tokių labai daug atsirado. Dar vienas faktorius, sakyčiau, kad visi sakė, kad ir D.Trumpas nemėgstamas, ir Hillary Clinton nemėgstama, ir žmonės, kurie nemėgo abiejų, gal labiau palaikė Clinton ir tiesiog nutarė neiti“, – svarstė jis.
K.Girnius mano, kad susiskaldymas Respublikonų partijos vadovybėje dėl D.Trumpo palaikymo turės įtakos po rinkimų. K.Girnius patvirtina ir buvusio ambasadoriaus JAV Žygimanto Pavilionio teiginius, jog JAV lietuviai nuo penktojo praėjusio amžiaus dešimtmečio labiau palaiko demokratus.
D.Trumpas pirmauja JAV prezidento rinkimuose, surinkęs 266 rinkikus iš reikalingų laimėti 270, rodo pirminiais rezultatais ir apklausomis po balsavimo grindžiamos prognozės. Jo varžovė demokratų kandidatė H.Clinton kol kas laimėjo 218 rinkikų balsus.